Į ką transformuojasi buvusi Tarptautinė jūrų perkėla
(6)Šiek tiek keista, kad tokio sudėtingo statinio projektiniai pasiūlymai viešinami visuomenei. Tikriausiai taip yra todėl, kad projektui įgyvendinti tikėtasi gauti Europos Sąjungos lėšų.
Po to, kai baigsis rekonstrukcijos projekto viešinimas, „Hidrosfera“ turės dar gauti statybos leidimą. Projektuotojai pasirengę, viskas jau pristatyta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tik užtrukta su viešinimu.
Planuojama, kad krantinės bus rekonstruotos per dvejus metus.
Bus dar vienas konteinerių terminalas
Sovietmečiu pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla (TJP) buvo pritaikyta ro-ro kroviniams, joje švartavosi keltai, plaukę į Vokietiją ir Švediją. Laikai pasikeitė ir tas gigantiškas sovietmečio įrenginys tapo nebereikalingas.
Dabar vietoje jo norima statyti terminalą, susijusį su vėjo jėgainių jūroje veikla. O kai po kurio laiko terminalas vėjo jėgainėms aptarnauti bus nebereikalingas, tos pačios krantinės bus pertvarkomos ir pritaikomos konteineriams krauti.
„Vakarų ekspresas“ rašė, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) griauna viską buvusioje TJP, kad toje teritorijoje kompanija ketina imtis naujos veiklos. Suprantama, KLASCO turi įrengti visą suprastruktūrą.
Infrastruktūra - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reikalas. Ji ir užsakė „Hidrosferai“ parengti projektinius pasiūlymus, kurie dabar viešinami.
Kai vėjo jėgainės bus sumontuotos ir išgabentos į jūrą, KLASCO ketina užsiimti konteinerių krova. Beje, ši kompanija buvo pirmo Klaipėdos uoste pastatyto konteinerių terminalo savininkė, bet jis ilgai stovėjo tuščias, tad jį pardavė. Šiandien tai Klaipėdos konteinerių terminalas.
Turint omenyje bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalą, ateityje Klaipėdos uostas turės, tikėtina, tris konteinerių terminalus.
Rekonstruos dviem etapais
„Hidrosferos“ projektų dalies vadovo Arvydo Bielinio teigimu, rekonstruojama bus dviem etapais. Per pirmą bus įrengtas vėjo jėgainių terminalas. Jame bus surenkamos vėjo jėgainės, jų dalys kraunamos, sandėliuojamos ir transportuojamos.
Antro etapo metu, kai visos vėjo jėgainės per kelerius metus bus sumontuotos ir išplukdytos į vietą, vėjo jėgainių terminalas bus konvertuojamas į konteinerių terminalą, t. y. tos pačios krantinės bus pritaikytos konteineriams. Todėl bus įrengiami pokraniniai keliai, pagilinta iki 16,5 metro.
Montuos laive
Iš esmės kalbama apie dviejų krantinių 149 ir 150 rekonstrukciją, bet bus paimta ir nedidelė dalis 151 krantinės. Rekonstruojant krantines numatoma įrengti vientisą maždaug 346 metrų ilgio kordono liniją. Gylis prie krantinių bus 12 metrų.
"Nauja sienutė bus daroma Kuršių mariose, bet į vandenį toli nepažengs. Bus kalami plieniniai įlaidai, poliai, kad būtų sumažintos apkrovos į sieną. Paskui bus užpilama gruntu ir pasidarys sausumos plotas. Jame bus iškraunamos baržomis atplukdytos vėjo jėgainių dalys.
Šalia rekonstruotų krantinių stovės specialus laivas ant „kojų“. Tame laive vėjo jėgainė bus montuojama ir jis pats plukdys stačią bokštą į Baltijos jūrą, į pastatymo vietą. Laivas turi ir kraną, su kuriuo bokštas bus nuleidžiamas į vandenį ten, kur turi stovėti", - pasakojo A. Bielinis.
Nuties ir krano kelią
Statinys ypatingas, nors pats vaizdas - lygus didelis laukas, ir tiek, jame nebus jokių pastatų. Terminalui reikalinga dideles apkrovas galinti atlaikyti aikštelė, kurioje bus kraunamos sunkios vėjo jėgainių dalys. Danga galės atlaikyti 40 tonų kvadratiniam metrui. Kad geriau įsivaizduotumėte tą tvirtumą, pasakysime, kad reikia 320 džipų, sveriančių po 2 tonas, sustatyti vieną ant kito.
A. Bielinis sakė, kad numatoma krano kelią nutiesti per pirmą etapą, tik be bėgių, bet sijos, ant kurių jie tvirtinami, bus padarytos.
To kelio visiškai nesimatys, jis bus užasfaltuotas, nes veikiat vėjo jėgainių terminalui bus visai nereikalingas. O antro etapo metu bus nuardytas nestoras asfalto sluoksnis, sumontuoti bėgiai, pagilinta.
Gyventojai triukšmo nejus
A. Bielinio teigimu, dėl krantinių rekonstrukcijos gyventojai neturėtų patirti jokių nemalonumų. Viskas vyks Smeltės pusiasalyje. Pirmi gyvenamieji namai nuo tos vietos nutolę maždaug 800 metrų. Be to, atlikti triukšmo lygio skaičiavimai rodo, kad jis neviršys normų.
Pasak „Hidrosferos“ atstovo, dabar statybininkai nebedirba triukšmingai. Anksčiau kildavo problemų, nes jie dirbdavo naktimis. Šiais laikais niekas jiems neleidžia to daryti.
Be to, projektai būna derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, tai ir medikai pasidomi aplinka. Jeigu triukšmas viršytų leistinas normas, projektas nebūtų tvirtinamas.
Rašyti komentarą