Sulaukęs 100 metų mirė pirmojo karaokės aparato išradėjas Shigeichi Negishi

Negiši, kurio 1967 m. sukurtas "Sparko Box" prototipas yra vienas iš keleto prietaisų, dėl kurių Japonijoje prasidėjo karaokės mada, mirė sausio mėn. dėl natūralių priežasčių.

Jo mirtį, apie kurią buvo paskelbta praėjusią savaitę, CNN patvirtino Visos Japonijos karaokės pramonininkų asociacijos vykdomasis direktorius Širo Kataoka.

1923 m. gimęs Negiši įkūrė ir vadovavo bendrovei, kuri montavo automobilių stereosistemas automobilių gamintojams šiaurinėje Tokijo dalyje.

Jis nuolat klausėsi tuo metu Japonijoje transliuojamos dainuojamosios radijo laidos, todėl prijungė atsarginę magnetofono juostą prie mikrofono ir maišymo grandinės, kad galėtų girdėti save dainuojantį pagal muziką.

"Kai paklausiau gamyklos inžinieriaus, jis atsakė: "Tai paprasta", - prisiminė Negiši pasakojime, kurį paskelbė Visos Japonijos karaokės pramonininkų asociacija, Japonijos karaokės operatorių pramonės organizacija.

"Taigi, prie automobilio stereogarsiakalbio prijungiau mikrofono įvesties terminalą ir sukūriau kažką panašaus į jukeboxo prototipą."

Šiandien Japonijoje yra daugiau kaip 8 000 specialių "karaokės dėžučių" vietų, o 131 500 barų turi karaokės aparatus, teigia Visos Japonijos karaokės pramonininkų asociacija.

Pasak autoriaus Matto Alto, kurio interviu su Negiši publikuotas 2020 m. išleistoje knygoje "Pure Invention: Kaip Japonija sukūrė šiuolaikinį pasaulį", išradėjas pirmą kartą išbandė įrenginį su instrumentine Jošio Kodamos 1930 m. dainos "Mujo no Yume" kasete.

"Veikia!" - sakė jis Alt, prisimindamas akimirką, kai per garsiakalbius kartu su muzika išgirdo savo balsą.

"Tik apie tai ir galvojau. Svarbiausia, kad buvo smagu. Iš karto supratau, kad atradau kažką naujo".

Pardavinėdamas prietaisą kaip "Sparko Box", jis pardavinėjo jį kartu su dainų žodžių kortelėmis ir, kaip teigiama, pagamino ir įrengė apie 8 000 įrenginių visoje Japonijoje, daugiausia baruose ir restoranuose.

Iki 1970-ųjų, kai Negiši nustojo pardavinėti gaminius, buvo išrasti ir į rinką pateikti keli konkuruojantys aparatai.

"Tuo metu nebuvo įprasta dainuoti parduotuvėse, todėl galėjo būti neišvengiama, kad (Sparko Boxes) buvo pardavinėjamos kaip foninė muzika", - rašoma Negiši įraše

Visos Japonijos karaokės pramonininkų asociacijos interneto svetainėje. "Dabar, kai apie tai pagalvoju, šiek tiek gėda."

Šigeičis Negišis, kuriam tada buvo 95-eri, 2018 m. rodo autoriui Matui Altui savo išradimą.

Pramonės organizacija nepriskiria karaokės (kuri pažodžiui verčiama kaip "tuščias orkestras") išradimo vienam asmeniui, o pripažįsta kelis žmones, kurie nepriklausomai sukūrė mašinas XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje.

Bene žinomiausias iš jų yra muzikantas ir verslininkas Daisuke Inoue, kurio 1971 m. išrastas aparatas "8 Juke", taip pat sukurtas automobilinės garso aparatūros pagrindu, laikomas padėjusiu komercializuoti karaokę.

Tačiau Inoue, kaip ir Negishi, neužpatentavo savo išradimo, ir elektronikos gamintojai netrukus pradėjo gaminti ir pardavinėti savo versijas.

Iki devintojo dešimtmečio "karaokės dėžės" (kitur žinomos kaip KTV) paplito Japonijoje, o privatūs kambariai išstūmė barus ir restoranus kaip pagrindinės Japonijos dainininkų mėgėjų pasirodymų vietos.

Vėlesni pokyčiai, įskaitant vaizdo karaokės ir tinklinių karaokės sistemų įdiegimą, padėjo šiam reiškiniui per kitus dešimtmečius išplisti Azijoje ir visame pasaulyje.

Šiandien Japonijoje yra daugiau kaip 8 000 specialių karaokės dėžių vietų, o 131 500 barų turi karaokės aparatus.

2022 m., remiantis Visos Japonijos karaokės pramonininkų asociacijos skaičiavimais, šios rinkos bendra vertė sieks 387,9 mlrd. jenų (2,6 mlrd. JAV dolerių).

Prie šio pranešimo prisidėjo CNN žurnalistė Mai Nishiyama.