Su gimtadieniu Eveliną Pilipavičiūtę Kauno filharmonijoje surengtame koncerte sveikino žinomi žmonės

Kūrėja šypsosi – geresnės dovanos, nei pilną salė klausytojų Kauno filharmonijoje, ji negalėjo tikėtis.

Įkvėpta kino filmų magijos E. Pilipavičiūtė ryžosi paruošti fortepijonui solo skirtą koncertinę programą, kurios metu buvo galima išgirsti ekranuose skambėjusią gražiausią ir jausmingiausią muziką: nuo klasika tapusių kino filmų „Pusryčiai pas Tifanį“ ar „Krikštatėvis“ iki senosios Disnėjaus animacijos su „Pelene“ bei šių dienų hitų „Tarp žvaigždžių“ bei „Ilgo plauko istorija“ ekranizacijų.

„Didžiausias mano siekis, kad klausytojas, atėjęs į koncertą, pasidarytų šventę sau – pabėgtų nuo visų rūpesčių, kasdienybės, buities. Kad per muziką įsiklausytų į save, išgirstų tikruosius siekius, patirtų darną su vidiniu pasauliu. Trokštu, jog žmonės, buvę mano pasirodymuose, jaustųsi prisipildę šviesos, džiugesio, ramybės ir galėtų pajusti save lyg gerai suderintą instrumentą“, – šypsosi pianistė.

E. Pilipavičiūtė yra baigusi studijas pas žymiausius šalies dėstytojus: fortepijono bakalauro laipsnį įgijo VDU Muzikos akademijoje pas prof. Rūtą Rikterę, magistrą – pas doc. Donaldą Račį, dainavimo bakalauro laipsnį įgijo pas prof. Vladimirą Prudnikovą.

Nuo vakystės domėtis muzika pradėjusi kaunietė mokytis skambinti pradėjo būdama šešių metų.

„Muzika yra mano gyvenimas. Ji artima ir šeimai – vyresnėlė dukra Elzė vieną kūrinį koncerte atliko kartu su manimi, o to, ką groju ir ką mėgstu, motyvai dažnai atsiranda vyro Manto kuriamose aksesuarų kolekcijose – delninėse, rankinėse, krepšiuose“, – pasakojo pianistė.

Ją šiek tiek liūdina tai, kad klasikinė muzika visuomenės tarpe vis dar sulaukia nedaug dėmesio.

„Skandalai nėra šio žanro sritis, todėl sudominti šiuolaikinę publiką yra sunku. Klasiką daugiau vertina tie, kuriems duris į šį potyrių turtingą pasaulį vaikystėje ar paauglystėje atvėrė tėvai“, – neabejoja E. Pilipavičiūtė.

Norėdama kuo daugiau žmonių padovanoti atradimo džiaugsmą, pianistė nusprendė vis dažniau koncertuoti viešose erdvėse – prekybos centruose, parkuose, aikštėse.

„Prieš didžiąsias metų šventes viename Kauno prekybos centre vyko nemokamų koncertų ciklas. Jis man dovanojo tikrą vidinį džiaugsmą, galimybę atrasti kitokį ryšį su publika. Man buvo svarbu, kad žmogus stabteltų, pradėtų klausytis ir išgirstų. Rastų laiko sau. Pasinertų į prisiminimus, svajones. Nors ir trumpam, bet patirtų meditaciją“, – sako E. Pilipavičiūtė.