Kurorto naujakurys Palangos Lurdo akmenyse išvystus personažus sudėjo į fotografijų leidinuką

„Ji mano dėmesį vis dažniau patraukdavo. Pamėgau prisėsti ant suoliuko priešais jį ir Lurdo akmenis atidžiau apžiūrinėti. Vieno tokio pasisėdėjimo metu juose pastebėjau tarsi tam tikrus žmonių portretus – įvairiausius vaizduotės sukurtus ar kažkur jau matytus personažus,“ – „Palangos tiltui“ pasakojo A. Bartkus pridūręs: „Nors ir akmeninis, Palangos Lurdas gyvas ir knibždėte knibžda įvairiausių personažų!“

Vyras suskaičiavo, kad akmenyse yra įžvelgęs apie 50 įvairių figūrų.

Pajuto magišką trauką

Nuo pirmo prisėdimo priešais Palangos Lurdą pajutęs jo magišką trauką ir įsijungus fantazijai – Lurdo akmenyse iškylant vis naujiems ir naujiems personažams, A. Bartkus pradėjo lankyti Lurdą dar dažniau.

„Buvo smagu stebėti akmeninių personažų kaitą skirtingu paros metu ar besikeičiant oro sąlygoms, nes vienaip jie atrodydavo saulėtą rytą ir visai kitaip apniukusį vakarą... Vienomis oro sąlygomis juos buvo galima įžiūrėti labai ryškiai, kitomis jie beveik visiškai pranykdavo...Pastebėjau, kad svarbus ir atstumas: kai kurie nuo suoliuko aiškiai matomi personažai, priėjus arčiau Lurdo, visiškai išsiliedavo akmenų paviršiuje ir tarsi netekdavo mano minčių srauto jiems suteiktų pavidalų,“ – aiškino kurorto naujakurys.

Išleido leidinuką „Akmeniniai Lurdo sargybiniai“

Gruodžio pirmąją Artūras iš spaustuvės Šiauliuose parsivežė savo lėšomis atspausdintą leidinuką „Akmeniniai Lurdo sargybiniai“ su Palangos Lurdo grote išvystais piešiniais.

„Atspausdinau nedideliu tiražu. Bet džiaugiuosi juo. Leidinukas – kokybiškas, jame – mano fotografijos, kuriose raudonai pažymėjau mano matomus vaizdinius Lurdo akmenyse,“ – aiškino A. Bartkus.

Leidinuką vyras atspausdino nedideliu tiražu, jis jam kainavo 300 eurų.

„Na, pavyzdžiui, ar gali šiuose akmenyse įžvelgti Joną Basanavičių?“ – klausė manęs Artūras savo jaukuose namuose Palangoje.

„Ne, negaliu. Nematau jo,“ – buvau atviras.

„O tu atidžiau įsižiūrėk: štai jo akis, burna, barzda, o, va, čia – jo kepuriukas,“ – rodė vyras.

Kai skėstelėjau rankomis – po šimts pypkių, esu kaip aklas – nematau to, kas menininkui yra aišku – Artūras toliau rodė savo kantrybę: „Žiūrėk, čia paprastesnis piešinys akmenyse – vaiko. Štai jo akys, nosytė, burnytė, kepuriukas, jis man truputį liūdnas.“

Prisipažinau, kad, ko gero, regiu kažkokį žvėriuką, o ne vaiką, tačiau Artūras neįsižeidė: „Tame i unikumas – kiekvienas ką nors pamato savaip. Aš leidinuke visiems suflerį daviau – ką aš regiu Lurdo akmenyse, apibrėžiau raudona linija.“

Laikui bėgant, tų Lurdo akmenyse pastebėtų personažų buvęs šiaulietis atrado tiek daug, kad pradėjo jiems priskirti vardus, o praeidamas pro šalį net ir pasisveikinti. 

Įsitikinęs, kad pro Lurdo grotą nepraslysta nė pro vieno praeivio akis

„Jį tikrai pastebi tiek pro šalį einantys palangiškiai, tiek ir čia bevaikštinėjantys turistai. Tačiau ar bent vienas jų nutuokia, kiek visokių įvairiausių būtybių ir personažų jame galima įžiūrėti? Šiuo nuotraukų albumu norėjau pakviesti į šį visiems puikiai žinomą Palangos objektą pažvelgti šiek tiek kitomis – smalsiomis ir fantazijos kupinomis akimis. Tokiomis, kokiomis vaikystėje įsitaisę ant pievos žvelgdavome į debesis,“ – sako A. Bartkus.

Palangos Lurdas – ypatingas

Nors, anot pašnekovo, Lietuvoje yra daug Lurdo grotų – artimiausia Kretingoje – Palangos Lurdo grotos yra ypatingiausia.

„Kretingos Lurdo grotose jokių personažų neišvydau. Matyt, dėl to, kad prie jų yra labai daug prisilietusi žmogaus ranka – atlikti cementavimo darbai. Be to, Kretingos Lurdo grotose akmenys – apvalūs, todėl jie nelabai gali suformuoti kokius nors personažus,“ – pasakojo Artūras, kuris anksčiau gyveno Šiauliuose.

Pasak senųjų palangiškių, Lurdo statybai Birutės parke buvo naudoti tik natūralūs akmenys. Vieni jų – atvežti iš Kretingos rajone esančio Pryšmančių kaimo, kiti – iš pačios Kretingos, o kai kurie net ir iš senojo Palangos tilto konstrukcijų. Kalbama, kad už kubinį sieksnį uolienos gabalų grafas mokėjo po 20 rublių. 

Ilgai blaškėsi po pasaulį, kol pasirinko Palangą

Kaip Artūras atsirado Palangoje?

Jis sako, kad Palangą pasirinko gyventi po „ilgo pasiblaškymo“ po visą pasaulį.

„Gyvenau Tailande, Amerikoje – joje gyvena mano sesės, Maideiroje, Ispanijoje. Net nemaniau, kad „nusėsiu“ Lietuvoje, tačiau jos trauka man – didelė. Palangą pasirinkau dėl jos unikalios gamtos – jūros, pušų, šalia didmiestis, Klaipėda, oro uostas,“ – paaiškino Artūras.

Tiems, kas verkauja, kad po vasaros sezono čia nėra ką veikti, jis atkerta: „Netiesa! Yra ką čia veikti. O vasarą, nors gyvenu netoli Basanavičiaus gatvės, skruzdėlyno nejaučiu – einu į priešingą pusę nuo jos,“ – šyptelėjo Artūras.

Fotografuoja, dresuoja šunis ir daro veidoskaitą

Laisvu metu jis fotografuoja, teikia šunų dresūros konsultacijas – Šiauliuose turėjo dresūros centrą. Kinologijos srity jis jau darbuojasi 30 metų.

„Baigiu rengti knygą apie šunų dresūrą. Joje patarimų ras kiekvienas šeimininkas. Joje bus ir QR kodas, kurį nuskenavus bus galima mobiliame telefone išvysti ir atitinkamą videoįrašą,“ – atskleidė A. Bartkus.

Man pastebėjus, kad jo nedideliame bute neamsi joks keturkojis, vyras juokėsi: „Aš čia kol kas – batsiuvys be batų.“

Artūrui gyvenime teko šunis dresuoti ir specialioms tarnyboms.

„Tačiau mano tikslas šįkart – kalbėti ne apie šunis, o apie unikalų Palangos Lurdą,“ – į pagrindinio pokalbio vėžes mane kreipė pašnekovas, kuris, beje yra ir veidoskaitos (veidotyros) specialistas.

Artūrui Kalėdos – naujo pradžia

Pastebėjęs, kad jo knygų lentynoje vienos knygos pavadinime yra žodis „Dievas“, o artimiausia man knyga joje su visu matomu pavadinimu yra „Naujoji Žemė“, Artūro pasiteiravau, ar jam yra svarbu tikėjimas ir Dievas.

„Taip. „Naująją Žemę“ gal penkis kartus esu perskaitęs. Ją pasiimu beveik į kiekvieną kelionę,“ – prisipažino A. Bartkus ir pridūrė: „O su Dievu aš draugauju – mintimis. Į bažnyčią nedažnai užeinu. O Kalėdos man – naujo pradžia.“

Kokią žinutę pasiuntė Lurdo grotos kūrėjai?

A.Bartkus dabar suka galvą gėrėdamasis akmeniniais, toli gražu ne visiems matomais žmonių ir gyvūnų piešiniais Lurdo akmenyse: „Man labai įdomu, ar jie –  Lurdo kūrėjo (-ų) užšifruotos žinutės, ar viso labo laiko bei gamtos suformuoti dariniai. Palieku nuspręsti kiekvienam.“

Aiškaus proto, dvasingumą puoselėjantis vyras ketina apie tai šnektelėti su buvusiu ilgamečiu Palangos Birutės parko direktoriumi Antanu Sebecku, kuriam sausį sukaks 79 metai.

„Jis tam pasakyti yra tinkamiausias žmogus,“ – įsitikinęs A. Bartkus.

 Į klausimą, ar galima įsigyti jo leidinį „Akmeniniai Lurdo sargybiniai“, palangiškis sakė: „Nežiūriu komerciškai į šį projektą. Jeigu atsirastų žmonių, kurie susidomėtų juo, siūlyčiau jiems man parašyti į mano elektroninį paštą: [email protected] 

Žiupsnelis istorijos apie Palangos Lurdą

 Kai 1858 metais Lurde (Prancūzija) apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija, 1876 metais toje vietoje buvo pastatyta didinga Bazilika. 1899 metais Palangos parke, šiaurinėje Birutės kalno pusėje, prašomas žmonos Antaninos, grafas Feliksas Tiškevičius pagal prancūzų architekto Bonome projektą įrengė Lurdo grotą su didžiojo ir mažojo urvo uolomis. Uoloje stovi Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija, sukurta žinomo danų skulptoriaus Thorno Valdenso – ši skulptūra yra Palangos bažnyčioje. 

Prie Palangos Lurdo grotos, iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios, dažnai vykdavo religinės apeigos. Ypač tuo metu, kai Palangoje skautai, ateitininkai ir kitos jaunimo bendruomenės organizuodavo įvairiausius renginius. Sovietų okupacijos metais, šis Lurdas mažai kam berūpėjo ir, anot rašytinių šaltinių, buvo tapęs moksleivių parūkymo vieta.