Aleksandras KAUPAS, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas
Mano vaikai išsivažinėję kas kur, taip kad greičiausiai Jūros šventėje dalyvausiu vienas arba su žmona.
Pernai minėjome savo organizacijos 100-metį, šiemet - 90 metų Jūros šventei. Tai įspūdingos datos.
Suprantama, kad per tuos metus Jūros šventė keitėsi. Mano manymu, dabar ji tapo švente miesto svečiams. Jūrininkams ji kitokia. Jie prisimena savo žuvusius kolegas ir pagerbia jų atminimą. Mes galvojame, kaip prasmingai galėtume prisidėti prie tos šventės. Dvejus metus organizavome Jūrininkų skverelį. Šiemet nusprendėme to nedaryti, nes miesto svečiams reikia šventinės nuotaikos, o mes pristatydavome jūrines edukacijas. Šiemet visą savo dėmesį skirsime jūrininkams - organizuojame jų vakarą.
Iš Jūros šventės renginių man labiausiai patinka vainikų nuleidimas jūroje, žuvusiųjų pagerbimas. Dar su tėčiu amžinatilsį, kai buvau mažiukas, išplaukdavome į jūrą. Ir dar labai patinka jūrininkų vakarai. Tai reta galimybė susitikti draugams, pažįstamiems, mes tai vadiname jūruomenės susitikimu. Jame jautiesi tarp savų, gyvenančių ir kvėpuojančių vienu ritmu.
Kaip klaipėdiečiui, man nepatinka, kad būna labai daug žmonių. Miestui tai gerai, bet, kaip žmogui, man jų per daug. Pasigendu šventėje atskiro jūrininkų pagerbimo ne eisenoje, jūrinės valstybės atributikos. Prisimenu, kažkada, kai eidavo eisena, jūrininkai sėdėdavo centrinėje aikštėje. Manau, trūksta didesnio dėmesio jūrininkams. Miesto svečiai turėtų pamatyti, kaip pagerbiami jūrininkai.
Irina NOVIKOVA, klaipėdietė
Labai laukiame koncertų, visada norime pamatyti užsienio atlikėjus, ypač mano dukra. Man labiausiai patinka šventinė eisena, „Drakonų“ valčių lenktynės, visada domina Dizaino mugė.
Nepatinka girti žmonės, bet, atrodo, jų mažėja, publika pasidarė rimtesnė. Jūros šventė keičiasi: ir renginiai įdomesni, būna daugiau užsiėmimų, skirtingų veiklų, sporto, kultūros, jūrinių renginių. Šventinė eisena tampa gražesnė, turinti tam tikrus akcentus. Šventė darosi tvarkingesnė: atsirado daugiau biotualetų, kas anksčiau buvo didelė problema.
Klaipėdos be jūros šventės neįsivaizduoju. Gal per šventę galėtų būti kokie nors drabužių akcentai, pavyzdžiui, visi būti dryžuoti ar turėti kokias nors kepures ar vėliavėles. Nes vis tiek visi puošiasi. O jeigu būtų nurodyta kokia nors tematika, galėtum pasipuošti tinkamai.
Benas ŠIMKUS, karys, vienas iš kuršių genties istorijos klubo vadovų
Jūros šventėje buvau labai seniai. Joje jūros nematau, išskyrus Dangės laivų flotilę. Neįžiūriu ir marinistinės kultūros, tik pavadinimą. Tai eilinė padidinta Kaziuko mugė arba didelis „Akropolis“, kur viskas stipriai pabranginta. Man tai nepatinka.
Nėra nei žvejų kaimų atstovų, nei didelių žuvų turgų, nei žuvienės valgymo čempionatų ir kt. Ji neprilygsta šventėms, kokios būna, pvz., Kopenhagoje. Mūsų kraštas jau tiek nujūrintas... Tai sausumos gyventojų noras demonstruoti, kad esame jūrinė valstybė. Atvažiuoja kauniečiai, nusiperka dryžuotų marškinėlių, užsideda suvenyrines kapitonų kepures, o kur jūreiviai?
Jūriniame mieste Jūros šventė turėtų būti ne vieną kartą per metus. Visą laiką turėtume justi jūrą. O Danėjė vandens dviračiai važinėja, stovi su butaforinėmis burėmis papuoštas „Meridianas“, kuris neplaukioja. Nei prekiaujama žuvimi iš laivų kaip būna Lenkijos uostuose, nei buriuotojų būreliai populiarūs.
Mes tęsiame Jūros šventę tokią, kokia ji buvo sovietmečiu. Prisimenu, būdavo karnavalas, Neptūnas važiuodavo kažkokioje platformoje ir buvo mugė didelė.
Matyt, jūrinė kultūra turi ateiti pamažu. Kai pasikeis kartos, Klaipėda gal ir taps rimtu uostamiesčiu. O dabar senamiestis vos gyvas, pustuštė Danės upė. Kartą per metus pasiskelbiame Jūros šventę, susirenkame, vaikštome ratais ir pirkinėjame iš palapinių tas pačias prekes, kokias randame Kaziuko mugėje ar kokiame nors kitame mieste.
Dalia GRIKŠAITĖ, buvusi Jūros šventės organizatorė
Matydavau Jūros šventę iš kitos pusės: didžiulį renginių, interesų, problemų sprendimų kamuolį. Jį reikėdavo išnarplioti, kad mechanizmas pasileistų. Matydavau fragmentus. Pernai pirmą kartą pažiūrėjau eiseną. Krykštavau prie gatvės kaip mažas vaikas ir man buvo taip smagu, nuplojau visus delnus. O iki tol matydavau tik eisenos finalą Kruizinių laivų terminale.
Per koncertus nardai užkulisiuose, renki parašus, baigi derinti sutartis, lakstai su dokumentais. Dabar esu laisva ir tiesiog naudoju tą Jūros šventės produktą.
Jeigu nebūtų Jūros šventės, neliktų vieno didelio renginio, kuris labai išgarsina miestą. Jis patirtų tam tikrą nuostolį. Sukibusi Klaipėda su ta Jūros švente, sukibusi.
Nesu koncertų lankytoja, man jau nesinori stumdytis eilėse ir minioje. Pasiieškau perliukų. Kažkaip specialiai šventei nesipuošime su dukra. Esame jūrininkės, kapitonės, jūrinio miesto pilietės. Gal ir išeisime į šventę, o gal ir ne, matysime.
Jonas VIRŠILAS, Klaipėdos dramos teatro aktorius
Esu tikras klaipėdietis, tai Jūros šventei ruoštis man nebereikia. Labai smagu, kad tokia šventė vyksta, bet tau, klaipėdiečiui, ji yra įprasta kaip ir jūra.
Tai renginys, kuris pritraukia visą Lietuvą. Nė vienas kitas miestas tokios šventės neturi. Mano manymu, kaip Klaipėda prisipildo per Jūros šventę, tiek žmonių joje turėtų gyventi visada.
Jūros šventė kinta, ji jaunėja, tampa įdomi, bando pritraukti įvairaus amžiaus žmonių, pakeisti nuomonę apie save. Man, pavyzdžiui, patinka, kad yra išlikusios tradicijos - turbūt viena įdomiausių šventėje man yra eisena. Kiekviena įmonė vis kūrybiškiau žiūri į pasirodymą joje. Kiekvienais metais įmonės nori nustebinti žiūrovus.
Manau, per šventę galėtų būti daugiau kūrybinių erdvių, skatinančių daugiau pasirodyti Klaipėdos menininkus.
Nina PUTEIKIENĖ, muziejininkė
Tikrai nesu masinių poprenginių gerbėja, todėl neketinu stumdytis Jūros šventės minioje. Klaipėdoje - daug aukštos meninės kokybės renginių ne šios šventės metu, kurie tikrai artimi mano širdžiai. Jau netrukus - labai laukiamas, intriguojantis ir niekada nenuviliantis Klaipėdos festivalis, vilioja puikūs Klaipėdos koncertų salės koncertai. Ir, be abejo, jūra. Su Jūros švente man prasideda atostogos. Padirbėjusi Lietuvos jūrų muziejaus renginiuose rinksiuosi galimybę pabūti prie jūros, o ne žmonių jūroje.
Aš visada einu į šventę su Jūrų muziejumi. Jaučiuosi Jūros šventės dalimi, ne žiūrovu. Muziejus intensyviai dalyvauja šventėje apie 15 metų. Šiemet mes nedalyvausime šventinėje eisenoje.
Kaip tikras klaipėdietis, nesistengiu labai maltis mieste. Dirbdama muziejuje džiaugiuosi, kai būna daug žmonių, nes lankytojai - muziejaus gyvybė. Bet, kaip žmogus, kai prasideda uostamiestyje tas judėjimas, noriu klaipėdietiškos ramybės.
Šių metų Jūros šventė, ypač po tarptautinės regatos „The Tall Ships Races“, nežinau kuo galėtų būti ypatinga. Girdėjau, kad žmonės labai džiaugiasi fejerverkais. Manęs tai nedžiugina - tūkstančiai ištratinami į orą ir dar teršiama. Tai brangiai kainuojanti pigi pramoga ir beprasmė.
Rašyti komentarą