Anksčiau ne vieną kartą kritikų ir publikos įvertinta solistė patekimą į stipendijos konkurso finalininkų penketuką laiko ženklu, jog jos pasirinkta veikla yra teisinga.
Beata, kaip reagavote į žinią, kad patekote tarp penkių finalininkų?
Tiesą pasakius, tik po jūsų skambučio supratau, kad esu penketuke. Po pokalbio ėjau pažiūrėti, ar tai tiesa. Nustebau šalia tokių gražių ir talentingų žmonių radusi ir save.
Žinoma, smagu. Esu dėkinga balsavusiems, tariu ačiū, kad skyrėte savo laiką ir dėmesį man, mėgstu sakyti - vadinasi, gyvenime kažką darau teisingai, nes jaučiu žmonių palaikymą.
Ar jaučiate, kad jūsų darbas yra svarbus Klaipėdai, kad galite kažką mieste keisti?
Gal iš vienos pusės gali atrodyti, kad Klaipėdai neturiu ką duoti, tačiau teko ne viename iškilmingame Klaipėdos miesto renginyje puošti jį dainomis.
Tad džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie kultūrinio gyvenimo. O ar galiu keisti? Manau, kad kiekvienas žmogus gali įdėti gražų indėlį į miesto kūrimą ir į jo aurą.
Žmogus jaučiasi laimingas ne tik gavęs, bet ir kažką neapčiuopiamo davęs. Nes žmogui reikia pamaitinti ne tik kūną, bet ir sielą.
O miestas tai ne tik pastatai ir automobiliai. Miestas - tai laimingi ir besišypsantys klaipėdiečiai.
Įdomu, kaip jaunajai kartai miestas atrodo šiuo metu?
Jis tikrai keičiasi, gražėja ir jame atsiranda dar daugiau jaukumo, švaros, naujų erdvių renginiams. Žinoma, viskas priklauso nuo paties žmogaus poreikių ir norų.
Tačiau asmeniškai man Klaipėda - vienas šilčiausių miestų. Kas ieško, tas randa. O aš jame randu tai, ko man reikia - nuo gamtos iki gražių kultūrinių renginių.
Kokie didžiausi iššūkiai, su kuriais Klaipėdoje šiandien susiduria jaunas menininkas?
Manau, kad ne tik menininkas, tačiau kiekvienas žmogus susiduria su laiko stoka. Lekiame, bėgame, ne vieną kartą esu pagalvojusi, o kodėl paroje tik 24 valandos, norisi padaryti daugiau, nei gali.
Aš laiko dirbdama neskaičiuoju, nes man svarbus rezultatas, norisi, kad jis būtų geriausia mano versija tą dieną. Turi įdėti daug darbo, pasišventimo, dažnu atveju, darbas „suvalgo“ svarbų asmeninį gyvenimą.
Mobiliųjų telefonų eroje vaikai dažnai nepakelia akių. Prisimenant edukacijas, kurias su kolegomis iš Muzikinio teatro turėjome mokyklose, suprantu, kad tai daryti reikia dažniau.
Žinoma, atlikėjui, aktoriui tai nėra darbelis iš lengvųjų, tačiau reiktų vaikus labiau integruoti į kultūrinį gyvenimą, organizuoti susitikimus su aktoriais, dainininkais, šokėjais, nes kiekviena profesija, mano supratimu, yra verta pagarbos. Tokiu būdu augintume jaunąją kartą.
Ar šiuo metu galite pasakyti, kam būtų skirta stipendija, jeigu ją laimėtumėte?
Labai nemėgstu kalbėti ir žadėti anksčiau laiko, tačiau į klausimą bandysiu atsakyti, kaip jaučiu šią minutę.
Kiekvienas laimėjimas įpareigoja, įpareigoja stengtis, būti geresniam už save patį. Norėtųsi tuo laimėjimu pasidalinti su žmonėmis, kurie galbūt neturi galimybių atvykti į teatrą, patirti tą muzikos magiją.
Rašyti komentarą