Kaip jiems sekasi pritapti visuomenėje. Ar jie pajėgūs gyventi visavertį gyvenimą, peržengę kalėjimo vartus. Su kokiomis problemomis šie žmonės susiduria ir kaip jiems galime padėti.
Sena liaudies išmintis sako, niekada neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos. Akivaizdu, kad patekimas į laisvės atėmimo vietą žmogui visais laikais buvo didelė gyvenimo nesėkmė, nelaimė, nuo kurios niekas neapsaugotas.
Laisvės atėmimo bausmė yra susijusi su pačiais didžiausiais žmogaus neigiamais išgyvenimais, stresu bei traumine patirtimi.
Bausmė prasideda nuo pat pirmos pradėto ikiteisminio tyrimo dienos ir nesibaigia sulig bausmės atlikimo terminu. Tam tikrą visuomenės „atstumtojo“ ar „nurašytojo“ statusą iš kalėjimo išėjęs žmogus jaučia dar ilgai.
Dažnai kenčia ir sunkumų patiria ne tik nuteistasis asmuo, bet ir jo artimiausi šeimos žmonės. Jie irgi dalyvauja bausmės atlikime, išgyvena praradimo, sielvarto ar nevisavertiškumo jausmą.
Kiekvieno bausmę atlikusio žmogaus istorija individuali, tačiau į laisvę pravėrus duris, beveik kiekvieno laukia panašūs iššūkiai.
Nutrūkę ar gerokai sumažėję socialiniai ryšiai, prarasti socialiniai įgūdžiai, nepasitikėjimo savimi jausmas, priešiški visuomenės stereotipai. O kur dar laukiančios pagundos grįžti į neigiamą aplinką ir įvairių priklausomybių kelią.
Klaipėdos regionas neturi kalėjimo. Žmonės iš Vakarų Lietuvos bausmes atlieka įvairiose Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose.
Kaip jiems sekasi sugrįžus? Su kokiais iššūkiais jie susiduria stengdamiesi integruotis į visavertį gyvenimą? Kaip veikia valstybės sukurtas pagalbos mechanizmas? Apie tai kalbamės su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus viršininku Donatu Racevičiumi.
Papasakokite trumpai apie savo įstaigos veiklą. Kokie įstaigos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai? Kiek žmonių dirba Klaipėdos miesto padalinyje?
Lietuvos probacijos tarnyba nuo 2022 m. liepos 1 d. yra savarankiška įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Tarnyba veikia teisingumo ministrui pavestoje baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos srityje. Tarnybos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, tobulinant nuteistojo resocializacijos procesą, bei padėti nusikaltusiam žmogui, atlikus bausmę, sėkmingai grįžti ir integruotis į visuomenę.
Lietuvos probacijos tarnyba šiandien – socialinę vertę kurianti organizacija, siekianti veikti ne kaip laisvės ribojimo ar baudimo institucija, o kaip kompleksinių psichosocialinių paslaugų organizatorius, teikėjas, veikiantis pagal pažangiausius kokybės vadybos modelius.
Esame atviri bendruomenei, savanoriams, nevyriausybiniam sektoriui, projektinėms veikloms. Bendradarbiaujame su universitetais, akademine bendruomene.
Probacijos tarnyba Klaipėdos miesto padalinyje turi apie 15 socialinių partnerių. Bendrystėje su socialiniais partneriais (savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais juridiniais asmenimis, jų padaliniais, savanoriais) probacijos prižiūrimiems asmenims teikiamas itin platus socialinę atskirtį mažinančių paslaugų spektras, pvz.: teikiamos psichologų, mediatorių paslaugos, vedamos smurtinį elgesį keičiančios programos, skatinami asmenys, ypač nepilnamečiai, mokytis, įgyti specialybę ir įsidarbinti, padedama susitvarkyti tam tikrus dokumentus finansinei paramai gauti, sprendžiamos finansinės problemos, padedama susirasti gyvenamąją vietą, formuojami tėvystės įgūdžiai ir pan. Šiuo metu Klaipėdos miesto padalinyje dirba 20 darbuotojų.
Su kokiu skaičiumi nuteistųjų ir paleistų iš laisvės atėmimo vietų dirbate Klaipėdos mieste?
Skaičius būna svyruojantis. Per 2023 m. buvo dirbama su 31 asmeniu, paleistu iš įkalinimo įstaigos, 2024 m. - su 46 asmenimis.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis, susiduria asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigos?
Iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys susiduria su skirtingomis socialinėmis, psichologinėmis ir kt. problemomis, kurios paprastai yra susijusiomis su nenoru keisti savo mąstymo ir elgesio modelį, darbinių įgūdžių trūkumu, gyvenamosios vietos pasirinkimu, socialinių ryšių atkūrimu, atkryčiais, susijusiais su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, neigiamomis visuomenės nuostatomis ir kt.
Kaip jūsų įstaiga padeda integruotis nuteistiesiems į visuomenę?
Probacijos tarnybos specialistas dirba individualų darbą su nuteistuoju, kurio metu įvertina jo riziką ir poreikius bei kartu su nuteistuoju parengia individualų planą, kuriame numatyta, ko siekti, kad asmens integracija į visuomenę būtų sėkminga.
Probacijos tarnyboje dirba specialistų komanda (rizikos vertintojas, priežiūros pareigūnas, resocializatorius, psichologas, mediatorius, socialinis darbuotojas, priklausomybių konsultantas), pasitelkiami ir savanoriai bei bendradarbiaujančių institucijų specialistai (psichikos sveikatos centrų, priklausomybės ligų centrų, vyrų krizių centrų, savipagalbos grupių ir kt.).
Kokias programas siūlote, kad integracija būtų sėkminga? Ką reikėtų keisti, kad integracija būtų sklandesnė?
Šiuo metu turime įvairių aprobuotų grupinių ir individualių elgesio keitimo programų (skirtas asmenų motyvavimui; smurto, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir bendrojo nusikalstamumo prevencijai; pykčio valdymui; programą neblaiviems vairuotojams ir kt.), atliepiančių individualius dalyvių poreikius.
Antras klausimas sudėtingesnis. Norint, kad integracija būtų sėkmingesnė, būtina keisti visuomenės požiūrį į nuteistuosius, priimti juos tokius, kokie jie yra.
Tai sudėtinga, bet sykiu ir paprasta, nes tikras priėmimas prasideda nuo savęs, t. y. nuo vieno žmogaus.
Pradinis taškas čia gali būti supratimas, kad asmuo nusikalto todėl, kad nemokėjo kitaip. Siektina, kad visuomenė ir konkrečiai kiekvienas jos narys norėtų padėti nusikaltusiam asmeniui išmokti elgtis kitaip. Tam būtina šviesti visuomenę. To dalis ir yra šis mūsų interviu.
Gal galite apytiksliai įvardyti, kiek procentų nuteistųjų yra grąžinami atgal į įkalinimo įstaigas?
Vertinant 2023 m. ir 2024 m. tokių asmenų skaičių sudaro apie 13 proc. nuo visų lygtinai paleistų asmenų skaičiaus.
Su kokiais iššūkiais susiduriate savo veikloje?
- Motyvuoti visuomenę priimti teisės pažeidėjus (turima galvoje mažinti visuomenės pasipriešinimą steigiant pusiaukelės namus ir pan. netoli jų gyvenamosios vietos);
- Užtikrinti kokybišką elgesio korekciją didžiausiai teisės pažeidėjų grupei - asmenims, kurie vairavo transporto priemonę apsvaigę;
- Paties nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį.
Dėkoju Jums už atsakymus ir linkime sėkmės darbe.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą