Visa tiesa apie cigarečių dūmus – ką slepia nekalta jų išvaizda?

Balsvo dūmo tamsi prigimtis

Degimo metu susidarantys dūmai visada yra pavojingi. Neatsitiktinai gaisrų metu žmones dažnai pražudo ne liepsnos, o būtent dūmai. Apie jų pavojų sveikatai įspėja kartus skonis ir aitrus kvapas, dirginama gerklė ir akys. Dėl to žmonės instinktyviai linkę dūmų vengti, nuo jų pasišalinti.

Tačiau cigarečių dūmų dažnas nesibaimina ir nevengia. Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje tabako gaminius rūko ir kenksmingus dūmus reguliariai į savo organizmą įkvepia 28 proc. gyventojų. Be to, nemažai gyventojų cigarečių dūmų įkvepia būdami prirūkytose patalpose.

Cigarečių dūmuose – tūkstančiai nuodingų medžiagų

Cigarečių dūmų keliamas pavojus tampa akivaizdus panagrinėjus, kokios medžiagos su jais patenka į organizmą. Cigaretei degant daugiau nei 600 laipsnių temperatūroje, išsiskiria visas spektras organizmui žalingų junginių – tarp jų dervos, anglies monoksidas, amoniakas, daugiau nei šimtas skirtingų kancerogenų ir kt.

Vien dūmuose esančios dervos yra gera priežastis nepradėti ir mesti rūkyti. Tik maždaug 30 proc. cigaretės dūmuose esančių dervų pasišalina iškvėpus. Likusi dalis patenka į organizmą ir nusėda ant dantų paviršiaus, gerklėje ir plaučiuose. Kuo daugiau dervų į organizmą patenka, tuo daugiau jo ląstelių pražudoma.

Su cigarečių dūmais taip pat įkvepiamas ir anglies monoksidas – bekvapė, bespalvė medžiaga, dar neretai vadinama smalkėmis. Dideli jos kiekiai gali būti mirtini. Rūkant cigaretes, anglies monoksido koncentracija kraujyje padidėja ir apsunkina organizmo aprūpinimą deguonimi, tai gali sutrikdyti įvairias jo funkcijos.

Cigarečių dūmuose esantys kancerogenai žaloja organizmo ląsteles ir sukelia onkologinius susirgimus. Tačiau tai dar ne viskas. Cigarečių dūmuose aptinkama ir amoniako, celiuliozės skaidulų, acetono, butano ir tūkstančiai kitų pavojingų medžiagų.

Su rūkymo žala neretai siejamas ir nikotinas. Visgi ši medžiaga nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų kaltininkė. Nikotinas stimuliuoja organizmą ir gali sukelti priklausomybę rūkalams, tačiau pats savaime nėra toks pavojingas, nors ir yra siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika. Pagrindinę grėsmę rūkant kelia būtent degimo metu susiformuojantys anksčiau išvardyti chemikalai.

Kenkia ir aplinkiniams

Nemaža dalis rūkančiųjų puikiai suvokia, kad įtraukdami cigarečių dūmus save nuodija. Neretai jie guodžiasi bent tuo, kad kenkia tik patys sau. Visgi tai nėra tiesa. Pasklidę patalpoje, cigarečių dūmai kenkia ir joje esantiems aplinkiniams. Maža to, dūmai įsigeria į patalpose esančius baldus, užuolaidas, kilimus ir pavojų gali kelti ilgą laiką. Iškalbingas faktas, kad pasyvus rūkymas kasmet pasaulyje pražudo 1,2 mln. žmonių.

Cigarečių dūmų žala yra neginčijama. Kaskart pridegus cigaretę, žalojama ne tik rūkančiųjų, bet ir aplinkinių sveikata. Todėl prieš prisidegant cigaretę reikėtų gerai pagalvoti. O rūkantiesiems niekada ne per vėlu atsisakyti šio žalingo įpročio.