Viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje - statistika baugina: ką darome ne taip?

Šeškinės poliklinikos prevencinių programų koordinatorė Ilona Prašmuntienė laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, jog vienas iš būdų gerinti situaciją – tai skatinti žmones labiau ir – kas svarbiausia – laiku rūpintis savo sveikata. Tam ir vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

Praėjusiais metais Šeškinės poliklinikoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevenciškai pasitikrino 8360 pacientų, t. y. apie 56 proc. galinčių šioje programoje dalyvauti asmenų. O kad programa tikrai veiktų ir duotų naudos, pasitikrinti turėtų apie 90 proc. galinčiųjų dalyvauti. Siekiant geresnių rezultatų ir prevencijos efektyvumo, Šeškinės poliklinikoje ir buvo įkurtas Širdies patikros kabinetas.

Anot I. Prašmuntienės, paslaugos kabinete teikiamos itin patogiai. Pacientas gauna elektroninį kvietimą pasinaudoti prevencine programa, į Širdies patikros kabinetą gali užsiregistruoti tiesiogiai ir vieno vizito metu atlieka išsamius širdies ir kraujagyslių prevencinės programos tyrimus.

„Visus tyrimus žmogus gali atlikti per 30–40 min., retais atvejais užtrunka iki valandos. Atėjusiems pasitikrinti pacientams užrašoma kardiograma, pamatuojamas kraujospūdis, ūgis, svoris, nustatomas kūno masės indeksas, laboratorijoje atliekami išplėstiniai kraujo tyrimai“, - pasakojo I. Prašmuntienė.

Įvertinusi atliktų tyrimų rezultatus, šeimos gydytojo komanda visada pati susisiekia su pacientu ir, jeigu įtariama padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, skiria tiesioginę konsultaciją ar siunčia konsultuotis su gydytoju kardiologu. Taip taupomas ir šeimos gydytojų, ir pacientų laikas, žmonės jaučia pagalbą ir tikrą rūpestį jų sveikata, laiku užkertamas kelias ligoms toliau progresuoti.

Kad žmonėms labai svarbus nuolatinis mediko dėmesys, pritarė ir Šeškinės poliklinikos II šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rima Račkienė. Gydytojos teigimu, pastaruosius kelerius metus beveik visi iš mūsų išgyvena nesibaigiantį nerimą ir netikrumą dėl ateities.

„Žmonės patyrė – ir vis dar patiria – ilgalaikį stresą dėl pandemijos, pastaruoju metu dar prisidėjo nerimas dėl Ukrainoje vykstančio karo, dažnas jaudinasi dėl darbo, ateities, o stresas paaštrina nemigą, tiesiogiai veikia mūsų kraujotaką, širdies veiklą“, - sakė R. Račkienė.

Pasak šeimos gydytojos, žmogaus sveikatai svarbu ne tik tikslus ištyrimas ir vaistų parinkimas ligai jau užklupus, bet ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas užbėgant ligoms už akių.

„COVID-19 pandemija apsunkino patekimą pas gydytojus, taip pat ir sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. O tokiems pacientams susirgus koronavirusine infekcija yra didesnė komplikacijų tikimybė, todėl jiems prevencija itin aktuali“, - pasakojo gyd. R. Račkienė.

Gydytojos teigimu, tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai skundžiasi dėl širdies permušimų, padidėjusio kraujospūdžio, nemigos, tad labai svarbi yra savistaba.

„Svarbu save stebėti, įsiklausyti ir išgirsti, kaip plaka širdis, atkreipti dėmesį į tai, kaip miegame, ką valgome. Per pandemiją padaugėjo nutukusių ar turinčių padidėjusį svorį pacientų, o tai tikrai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas“, - kalbėjo šeimos gydytoja.

Pasak prevencinių programų koordinatorės I. Prašmuntienės, ne vienam pacientui dėl prevencinių programų iškyla įvairių klausimų: nuo kokio amžiaus ir kaip galima jomis pasinaudoti, kokie tyrimai atliekami.

Tai rodo, kad visuomenei šia tema dar trūksta informacijos. Būtent todėl pacientai apie priklausančias prevencines programas informuojami asmeniškai elektroniniais laiškais, o juose viskas detaliai paaiškinama.

Primename, kad asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų.