Sveika mityba – ką reikia žinoti?

Veiksnys, darantis didžiulę įtaką vėžio atsiradimui – pakenkti gali net labiau nei rūkymas

Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusiųjų per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją. Tačiau, kaip pastebi biomedicinos mokslo specialistai, kitaip nei daugumos kitų epidemijų metu, už vėžio prevenciją atsakingi esame patys. Bėda tik, kad dėl atsainumo, žinių stokos ar elementaraus įpročio tuo nesirūpiname.



 

Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ buvo kalbinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.

Pasak dr. T. Vaičiūno, visų pirma, didelę riziką susirgti vėžiu sukelia alkoholio ir nikotino vartojimas, o šiais laikais dar prisideda ir įvairių cheminių medžiagų vartojimas, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių rūkymas.

Didžiulę įtaką turi ir mityba – ji nuo vėžio gali veikti ir apsaugančiai, ir atvirkščiai – padėti išsivystyti šiai ligai.

„Neturėtume pamiršti ir psichoemocinės higienos. Visame skubėjime, kai turime daugybę darbų ir patiriame didelį stresą, tai irgi sudaro liūto dalį. Ketvirtas faktorius, kuris nuo mūsų tiesiogiai nepriklauso, bet irgi gali būti kontroliuojamas, tai paveldimumas, genetiniai faktoriai“, – sakė pašnekovas.

Pasak Medicinos epidemiologo Ričardo Dollo, rūkymas naviko atsiradimo tikimybę didina 29–31 proc., o netinkama mityba – net 50 proc.

Dr. T. Vaičiūnas sako, kad daug kalbame, jog el. cigarečių poveikis dėl cheminių junginių yra visiškai neaiškus, todėl joms „degama raudona šviesa“. Tačiau retai kada susimąstoma, kad daugybė skirtingų cheminių junginių yra ir maiste.

„Žiūrime į produktą, bet jame yra tokia cheminių junginių grandinė, kuri negali neturėti įtakos. Dabar, kai gyventojų skaičius ir maisto poreikis didėja, tai mums kelia daug iššūkių. Kalbant apie onkologinių ligų profilaktiką, turime maksimaliai užtikrinti ne tik maistingumą kasdieniame pasirinkime, bet ir teigiamą efektą duodančių produktų suvartojimą“, – kalbėjo daktaras.

Didžiąją dalį mikro ir makro elementų, pasak pašnekovo, organizmas turi gauti iš išorės, tai yra maisto, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgome.

Angliavandenių vengti ar ne?

Norint apsaugoti savo ląsteles, kad kūnas ilgą laiką išliktų sveikas, kasdienėje mityboje turime užtikrinti gerųjų angliavandenių suvartojimą. Visgi nemažai informacijos, kad angliavandenių mityboje reikia vengti, tad kaip yra iš tiesų?

Daktaro teigimu, yra dviejų rūšių angliavandeniai. Paprastieji angliavandeniai yra baltas cukrus, balti miltai ir visi gaminiai iš jų, perdirbti augalinės kilmės produktai, kurie stipriai gruzdinti, taip pat perdirbti mėsos gaminiai. Tokie angliavandeniai yra kenksmingi organizmui.

Kita angliavandenių rūšis yra vadinama geraisiais angliavandeniais. Tai pilno grūdo miltai, vaisiai, daržovės, sėklos, ankštiniai produktai. Bet ir tokiu atveju juos reikia apdoroti tinkamai, o ne gruzdinti aliejuje, nes taip jie neteks vertės. Gerieji angliavandeniai organizmui teikia didžiulę naudą, be to, turi oksidacinį stresą mažinančių medžiagų, veikia priešuždegimiškai.



„Svarbiausia ne tai, ką turime eliminuoti iš mitybos, bet tai, ką turime į ją įvesti. Mes esame pamiršę pilnagrūdes kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, riešutus, šaknines daržoves. Naudojame jas kaip lėkštės papuošalą, bet ne kaip pagrindą, patiekalą, o tai didžiausia problema. Jei sugebėtume užtikrinti šių produktų suvartojimą, viskas būtų kur kas geriau“, – kalbėjo daktaras.

Lygiai taip pat svarbu yra ir sočiųjų riebalų vartojimas. Blogiausi riebalai organizmui yra gyvulinės kilmės arba perdirbti augalinės kilmės riebalai, jų mišiniai. Tokių riebalų vartojimas turėtų būti kuo mažesnis.

„Kai galvoju, ar man suvalgyti bandelę, kuri yra iš baltų miltų, pilna sočiųjų riebalų, sąmoningai to atsisakau ir imu alternatyvą, kur naudojami pilno grūdo miltai ir gerieji riebalai“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.

Gerieji riebalai gaunami iš augalų, pavyzdžiui, šalto spaudimo alyvuogių aliejus. Daug gerųjų riebalų turi avokadai, sėklos, riešutai.

Taip pat daktaras pabrėžia, kad mityba turi būti kuo įvairesnė, o lėkštėje – kuo daugiau spalvų.

O kaip yra su pieno produktais? Pasak pašnekovo, juos vartoti reikėtų ribotai, o tyrimai rodo, kad geriausia – ne daugiau nei 2–3 kartus per savaitę. Taip yra dėl kelių priežasčių.

„Visų pirma, pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų. Fermentinio sūrio gabaliuke, lygiai pusė jo yra paprastas riebalas. Ar jūs norėtumėte tą riebalų kalniuką imti ir valgyti? Antra, Lietuvoje pieno produktuose dažnai yra paprastojo cukraus, mėgstame sūrelius, jogurtus“, – sako daktaras ir priduria, kad iš tokių produktų per visą dieną gauname daug daugiau cukraus nei reikėtų.

Venkite perdirbtos mėsos

Perdirbti mėsos produktai, pasak pašnekovo, yra dar viena onkologines ligas sukelianti rizika.

„Mokslas konstatavo, kad perdirbti mėsos produktai yra pirmos grupės, patys aršiausi kancerogenai, kurie sukelia onkologinius sutrikimus. Raudona mėsa yra priskiriama prie antros grupės kancerogenų, kurie sukelia vėžį“, – sakė daktaras.

Todėl mėsą, ypač perdirbtą, reikia vartoti labai saikingai. Visgi pilno grūdo produktai ir daržovės mažina kancerogenų poveikį, todėl galima valgyti nedidelį kepsnį, bet šalia jo didesnė dalis turėtų būti gerųjų angliavandenių.



 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder