Vaistininkė apie širdininkus: geria ir savo, ir kaimyno vaistus

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad kartą teko išgelbėti į vaistinę užsukusią pacientę, kurią ištiko insultas.

„Vyresnio amžiaus moteris atėjo įsigyti kardiologinių vaistų, bet sunkiai sekėsi susišnekėti, strigo kalba, pradėjo kažką rodyti rankomis, buvo toks jausmas, jog jos veidą paralyžiuoja, jis atrodė perkreiptas.

Tada po kelių sekundžių moteris neteko sąmonės, iškviečiau greitąją pagalbą, vaistinė netoli Kauno klinikų, todėl medikai atvyko žaibiškai. Po maždaug mėnesio moteris atėjo man padėkoti teigdama, kad tai geriausia, kaip galėjo ši nemaloni situacija baigtis. Sako: „jūs – nuo šiol mano angelas“, – dalijasi istorija ji.

Kardiologinės ligos

Labiausiai nerimą keliantis širdies ir kraujagyslių ligų požymis yra diskomfortas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, širdies plote, spaudimo jausmas, atsiradęs po fizinio aktyvumo. Spaudimas gali plisti į kairę ranką, po mente, apatinio žandikaulio link. Tai gali būti infarkto simptomai – šių požymių negalima ignoruoti, būtina kviesti greitąją pagalbą. 

„Nerimą turėtų kelti ir pagreitėjusi širdies veikla, dar vadinama tachikardija. Pulsas ramybės būsenoje nesportuojančiam žmogui neturėtų būti daugiau nei 100 kartų per minutę – idealu, kai jis siekia 60-80 kartų per minutę.

Tachikardijos metu žmogui gali svaigti galva, trūkti oro, jaustis silpnumas, krūtinės skausmas, diskomfortas už krūtinkaulio, nerimas, ją dažniausiai išprovokuoja gausus prakaitavimas bei kalio ir magnio netekimas.

Širdis gali plakti ir per lėtai, mažiau nei 60 kartų per minutę – tai vadinama bradikardija, jos metu žmogus negali susikaupti, jaučia silpnumą, nuovargį, trūksta oro, gali jausti skausmą krūtinėje, padidėjusį prakaitavimą, kritinėse situacijoje prasideda alpimas.

Širdis gali plakti ir neritmiškai – tai aritmija, kuri gali būti ir besimptomė, jaučiami tik širdies permušimai, kitais atvejais trūksta oro, kyla nerimas, svaigsta galva, jaučiamas silpnumas. Pati pavojingiausia aritmijos rūšis – prieširdžių virpėjimas, kuris yra dažniausia insulto priežastis“, – vardija G. Kripaitytė-Afanasjevienė. 

Esant žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai), gali skaudėti ir svaigti galva, mirgėti akyse, jaučiamas nuovargis, būdingas energijos trūkumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti, pykinimas, dusulys, išblyškusi oda, šaltos galūnės.

„Dėl žemo kraujospūdžio organizmas netinkamai aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, deguonimi, gliukoze, sutrinka širdies, smegenų, plaučių, inkstų veikla.

Ši būklė nėra gydoma vaistais, norint pakelti spaudimą, reikia reguliuoti skysčių vartojimą, rinktis sveiką ir subalansuotą mitybą, atrasti tinkamą miego ir poilsio režimą, pasidaryti išsamius kraujo tyrimus – galbūt žemas cukraus kiekis kraujyje, žemas hemoglobinas, trūksta geležies atsargų, B grupės vitaminų.

Jei ši būklė pasireiškia alpimu ir reikalinga skubi pagalba, padės specialūs elektrolitų tirpalai ar tiesiog vandens ir druskos tirpalas, guldymas ant žemės, kojų kėlimas aukštyn, stipri žalioji arbata, kava, juodasis šokoladas, žiupsnis druskos ant liežuvio.

Jei hipotenzija nuolat kartojasi, galima vartoti tonizuojančius augalinius preparatus su ženšeniu, eleuterokoku ar guarana“, – pataria vaistininkė.

Didesnį nerimą turėtų kelti aukštas kraujo spaudimas – hipertenzija, kuriai esant jaučiamas galvos skausmas bei svaigimas, kartais skausmas širdies plote, dusulys, kūno drebėjimas, atsiranda regos sutrikimai.

„Arterinė hipertenzija gali nepasireikšti ir jokiais specifiniais simptomais, ji diagnozuojama tik tada, kai atsitiktinai pamatuojamas kraujo spaudimas. Dėl šios priežasties svarbu nuolat sekti savo kraujospūdį.

Ankstyvoje stadijoje nustatyta hipertenzija gali būti gydoma be vaistų – rekomenduojama sureguliuoti mitybą, mažinti druskos suvartojimą, vengti streso, pradėti sportuoti, numesti svorio.

Šiuo atveju vaistinėlėje pravartu turėti preparatų su gudobele, sukatžole, valerijonu, kalio ir magnio papildų, B grupės vitaminų, ypatingai svarbūs B6 ir B12, reikėtų gerti žuvų taukus ir pasidomėti kofermento Q10 nauda“, – pataria G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Kaltas stresas ir įtampa

Netinkama širdies veikla nebūtinai gali reikšti kardiologines problemas. Dėl streso, nervinės įtampos darbe ar namuose, atsiradusio streso nėštumo metu, panikos atakų metu gali būti dažnesnis, neritmiškas širdies plakimas, padidėti kraujo spaudimas, atsirasti skausmas krūtinėje.

„Širdies permušimai, ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas gali atsirasti ir dėl skydliaukės problemų, todėl labai svarbu pasireiškus bet kokiems širdies veiklos sutrikimams, pirmiausia atlikti skydliaukės hormonų tyrimus“, – pažymi vaistininkė.

Magnio preparatų pakanka pavartoti, kai atsiranda skausmingas mėšlungis, varginantys galvos skausmai, miego sutrikimai, patiriamas stresas, sumažėja energingumas, dėmesio koncentracija, padidėja prakaitavimas. Tuo tarpu kalio preparatų savavališkai be kraujo tyrimų nederėtų vartoti – jo perdozavus, savijauta gali būti dar blogesnė.

„Pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, vartoja diuretikus, ypatingai turi pasirūpinti, kad jų organizme netrūktų kalio ir magnio.

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, cholesteroliui, labai svarbus papildomas omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Tačiau visais atvejais dėl papildų vartojimo reiktų pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku“, – tvirtina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Netinkamai vartoja vaistus

Vaistininkė pasakoja, kad dažniausiai pacientams tenka aiškinti, kad vaistai vartojami netinkamai, ne gydytojo nustatytu laiku, o kai kurie vaistai išvis savavališkai negeriami – dažnas pacientas galvoja, kad jei šiandien spaudimas yra „geras“, jis gali vaistų ir negerti.

„Dažnai klaidingai manoma, kad kardiologiniai bei cholesterolį mažinantys vaistai sukelia priklausomybę, kenkia kepenims ir skrandžiui, nors iš tikrųjų dauguma šių vaistų neturi šalutinio poveikio skrandžiui, o poveikis kepenims arba nereikšmingas, arba jo išvis nėra.

Kardiologas dažnai vaistus skiria iki gyvenimo pabaigos, o tai pacientams skamba gąsdinančiai, bet iš tikrųjų vaistai neleidžia ligai progresuoti, prailgina gyvenimo trukmę bei apsaugo nuo tokių grėsmingų ligų, kaip insultas ar infarktas. Vaisto nauda nusveria šalutinį poveikį“, – atkreipia dėmesį ji.

G. Kripaitytė-Afanasjevienė priduria, kad nereguliarus vaistų vartojimas neužtikrina tinkamo jų veikimo – neišgėrus vaistų, spaudimas po kurio laiko, kai sumažėja vaisto koncentracija kraujyje, stipriai pakyla, po to taip pat sunkiai ir nukrenta jų vėl išgėrus. Pacientas patiria nuolatinius kraujo spaudimo šuolius, o tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

„Kita klaida – pacientai vaistų dozes koreguoja patys, dalina pusiau tabletes, kurių išvis negalima dalinti. Jei pacientas jaučia, kad vaisto dozė per stipri, būtina konsultacija su gydytoju, galbūt bus skiriamas visai kitoks vaistų derinys.

Kartais būna taip, kad kitas šeimos narys ar kaimynas geria „geresnius“ vaistus, todėl pacientai griebiasi ir savo, ir kaimynų vaistų, o tada atbėga į vaistinę dėl hipotenzijos, sutinusių kojų, galvos skausmo.

Aukštą kraujospūdį ir gretutines ligas lemia skirtingos priežastys, todėl jei vaistai tinka kaimynui, nereiškia, kad tiks ir jums – gali kilti šalutinis poveikis dėl vaistų nesuderinamumo“, – užbaigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.