Vaikas negeria vandens? Gydytoja dietologė pasidalino patarimais

„Tiek vaiko, tiek suaugusiojo kiekvienai kūno ląstelei reikalingas vanduo norint užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą. Vandens trūkumas gali sukelti dehidrataciją.

Termoreguliacija, toksinų pašalinimas šlapinantis – tai tik kelios iš funkcijų, kurioms atlikti organizmui reikia vandens“, – vardija „Nordclinic“ gydytoja dietologė Karolina Bauraitė.

Vandenį „pasaldina“ tinkami įpročiai

Gydytoja sako, kad tai, ar vaikas geria vandenį, ar mieliau renkasi saldintus gėrimus, didele dalimi priklauso nuo tėvų ir šeimoje suformuotų mitybos įpročių.

„Aplinka daro įtaką vaiko įpročių formavimuisi, tad viena iš rekomendacijų siekiant, kad vaikai perimtų sveikatai palankius įpročius, – tėvų pavyzdys. Be to, būtina pasirūpinti, kad vanduo būtų visada pasiekiamas.

Buteliuko su vandeniu įdėjimas į mokyklą ar išvyką galėtų tapti priminimu apie poreikį reguliariai gurkšnoti vandenį. Taip pat dažnas siūlymas atsigerti vandens padėtų formuoti įprotį“, – aiškina ji.

Tam, kad vaiko mitybos ir vandens gėrimo įpročius formuoti būtina nuo mažumės, pritaria ir „Druskininkų Rasos“ kokybės vadovė Renata Bubnė – vaikystėje įgyti įgūdžiai vėliau turi įtakos ne tik sveikatai palankaus maisto pasirinkimui, bet ir palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, išgerti rekomeduojamą per parą vandens kiekį.

„Svarbu suvokti, kad dabartinių pasirinkimų rezultatų sveikatai vaikai nevertina, jie vertina skonį ir seka aplinkinių pavyzdžiu. Todėl neužtenka vaikui pasiūlyti atsigerti vandens, būtina tėvams tai daryti ir patiems.

Reikia skatinti vaiką išgerti vandens stiklinę tik atsikėlus, prieš valgant ar turint didesnį fizinį aktyvumą dienos metu. Nuo pat ankstyvų dienų vandenį pateikti kaip vertybę, nes juk ir didesnę mūsų kūno sudėtinių dalių sudaro vanduo“, – kokybės vadovė Renata Bubnė.

Pasak pašnekovės, tėvai saldžius gėrimus vaikams galėtų siūlyti retkarčiais, ir ne atsigėrimui, o kaip desertą, pasigardžiavimui. Taip pat gaiviuosius gėrimus reikia rinktis atidžiai, atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų mažiau cukraus.  

K. Bauraitė apskritai rekomenduoja vengti duoti gaiviuosius, saldintus gėrimus vaikams iki 5 metų. Vėliau šie gėrimai neturėtų pakeisti vandens. Jų rekomenduojama ne daugiau nei apie 240 ml per savaitę. Saldinti gėrimai turi įtakos nutukimo ligos vystymuisi, o šios ligos paplitimas sparčiai auga.

Iš čiaupo ar mineralinis?

Gydytoja dietologė tikina, kad galima siūlyti vaikui tiek vandenį iš čiaupo, tiek negazuotą mineralinį vandenį. „Vanduo iš čiaupo paprastai yra saugus pasirinkimas. Tik reikėtų naudoti šaltą vandenį, tad atsukę čiaupą leiskite nutekėti, kol vanduo atvės.

Tą patį, beje, reikėtų daryti ir naudojant vandenį iš čiaupo maisto gaminimui. Vanduo, parduodamas buteliuose, ne visada rekomenduojamas kūdikių mišinių gamybai dėl sudėtyje esančio per didelio natrio ar sulfatų kiekio, todėl reikėtų pasidomėti apie specialius žymenis, kurie yra ant butelių, nurodančių vandens tinkamumą kūdikių maisto gamybai“, – sako ji.

Kalbėdama apie vandenyje esančius mineralus ir jų naudą vaiko organizmui, ji teigia, kad visi mineralai svarbūs vaiko savijautai ir vystymuisi.

Viena iš tokių mineralinių medžiagų yra kalcis, kuris užtikrina, kad normaliai augtų ir vystytųsi vaikų kaulai, būtų tvirti dantys.

Pasak K. Bauraitės, paskatinti visus šeimos narius gerti vandenį gali padėti įvairūs žaidybiniai elementai, kurie nuobodų vandens gėrimą pavers linksma atokvėpio akimirka.

„Vienas iš paprastų būdų, ką, manau, ir daro daugelis, yra vandenį paskaninti citrinų, apelsinų, agurkų griežinėliais, uogomis, mėtomis. Šie natūralūs priedai suteikia vandeniui papildomą malonų prieskonį. Praturtinant vandenį mėgstamais priedais derėtų leisti vaikui išsirinkti, ko jis pats norėtų“, – dalijasi gydytoja dietologė.

Kokybės vadovė Renata Bubnė papildo, kad vaikui patrauklus turėtų būti ir indas, iš kurio bus geriamas vanduo. „Mes vaikams skirto vandens butelius dekoruojame unikaliais spalvingais personažais – monstriukais, kad vandens buteliukas būtų įdomus ir linksmas.

Kiekvienas monstriukas turi savo vardą. Kviečiame vaikus irgi piešti monstriukus ir siųsti mums, nes išrinktas gražiausiu piešinys bus perkeltas ant naujos etiketės.

Tėvai savo ruožtu galėtų kartu su vaiku nuėję į parduotuvę leisti jam išsirinkti vandenį, kurį jis nori gerti. Tai gali atrodyti smulkmenos, bet yra vertos dėmesio, nes gali pakeisti vaiko požiūrį į vandens gėrimo poreikį“, – akcentuoja ji.

Kiek vandens ir kada gerti?

Vaikams rekomenduojamas išgerti vandens kiekis skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams vidutiniškai per dieną išgerti 30 ml vienam kilogramui kūno svorio.

K. Bauraitė vardija, kad kiekvienam vaikui reikalingas vandens kiekis skirtingomis dienomis gali skirtis, atsižvelgiant į jo aktyvumą, oro temperatūrą ar skysčių kiekį, kurį vaikas gauna su kitais gėrimais ar maisto produktais: pienu, sriubomis, sultingais vaisiais, tokiais kaip arbūzai.

Paprastai vaikai vartoja skysčius valgio metu ir kai yra ištroškę, tačiau lauke tvyrant karščiams arba kai vaikas serga, sportuoja, jam vandens reikia pasiūlyti dažniau, kad gurkšnotų reguliariai.

Organizmas netenka vandens prakaituojant, kvėpuojant, šlapinantis ar tuštinantis, daugiau vandens netenkama sergant, vemiant, viduriuojant ir tokiu atveju padidėja dehidratacijos rizika.

„Gyvendami Lietuvoje esame privilegijuoti, nes turime itin švarų požeminį geriamą vandenį, įvairios mineralizacijos mineralinį vandenį, tad pasirinkimas tikrai didelis.

Todėl turime ir patys jį gerti, ir ugdyti vaikus savo pavyzdžiu, nes tai taps puikia investicija į vaikų sveikatą ir gerą savijautą ateityje“, – sako kokybės vadovė Renata Bubnė.