Unikalus bičių produktas medus – ne tik smaližiams

Rugpjūtis – dar pats laikas papildyti savo medaus atsargas, juolab kad ši permaininga vasara bitėms suteikė galimybę prinešti ne tik daug, bet ir įvairaus medaus: pradedant obelų-pienių, rapsų, dobilų, kmynų ir baigiant liepų, grikių ar lipčiaus, kuris žmonių kelis šimtmečius buvo vadinamas iš dangaus krintančia medaus rasa...

Lietuvos ir užsienio laboratorijų įrodyta, kad sąžiningai surinktas vietinis medus visuomet būna geros kokybės, bioaktyvus, nes jame daug fermentų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios turi antibakterinių savybių. Apskritai, medus – unikalus produktas, kuriame suskaičiuojama iki 200 įvairiausių medžiagų.

Ką tik išsuktas medus būna skystas, įvairių spalvų, vėliau jis susikristalizuoja. Medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažančių medžiagų ir žiedadulkių, kurios į medų patenka kartu su nektaru.

Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint sodams, kiaulpienėms, medus bus ryškiai geltonos, gintaro spalvos, greitai kristalizuojasi. Kai žydi avietės, šaltekšniai, baltieji dobilai, vasarinis rapsas, aviečių medus būna tamsesnis, rapso – šviesus, kartais ir baltos spalvos, riebalinės konsistencijos.

Grikių medus būna tamsus, ne visiems patinkančios skonio, tačiau jame yra daug geležies, todėl tinka mažakraujystės profilaktikai. Specialistų teigimu, tamsesnis medus turi daugiau veikliųjų medžiagų, bet tamsus medus gali sudirginti jautrų skrandį, todėl tokiems žmonėms rekomenduojama vartoti šviesesnį medų.

Natūralus medus klasifikuojamas pagal botaninę kilmę, ir gali būti monoflorinis, tai yra vienarūšis, ir poliflorinis, arba daugiarūšis medus. Lietuvoje dažniausiai surenkamas poliflorinis medus, kuriam būdingas sodrus aromatas, bendras imunitetą stiprinantis poveikis.

Žinotina tai, kad kristalizuodamasis medus keičia savo spalvą, tai yra pašviesėja, tačiau medaus kokybei tai įtakos neturi. Medui kenkia saulės šviesa, todėl norint kuo ilgiau išlaikyti kokybišką medų, jį reikėtų laikyti vėsioje tamsioje vietoje. Negalima medaus palikti nesandariai uždaryto, nes jis įgis šalia esančių produktų kvapą.

Kadangi mokslas jau seniai rekomenduoja kuo mažiau vartoti cukraus, bitininkai siūlo jį keisti medumi – ir saldu, ir sveika, ir skanu. Manoma, kad geriausia medų vartoti su vaistažolių arbata, kadangi medus stimuliuoja vaistažolių gydomąsias savybes.

Medui kenkia ilgas kaitinimas – taip jis praranda visas gerąsias savo savybes, todėl, parduotuvių lentynose matant skystą nesusikristalizavusį ir dar iš trečiųjų šalių įvežtą medų, galima įtarti, kad tai – kaitintas medus.

Todėl krašto bitininkai rekomenduotų gero kokybiško medaus ieškoti pas pažįstamus bitininkus, mugėse, turguose, pasišnekant ir tiesiogiai pasidomint, kokiose vietose medus surinktas, kas tuo metu žydėjo, kokios rūšies medus tiktų nuo vieno ar kito negalavimo, koks medus geriausias, kai norima paskaninti kavą, arbatą ar gaiviuosius gėrimus.

Bitininkai mielai dalinasi dar vienu patarimu – norint suaktyvinti medaus antibakterinį poveikį, patartina jį gerti su vandeniu, nes, tirpstant medui, medaus tirpale pradeda veikti fermentai, o skilusios medžiagos gerokai padidina medaus bioaktyvumą.

Medaus nerekomenduojama perdozuoti, tačiau jį – nuo 50 iki 100 g – galima vartoti kasdien. Gydymo tikslais medus vartojamas sistemingai, kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku, tačiau kokiomis dozėmis, verta pasitarti su gydytoju.