Trys chirurginiai krūties atkūrimo būdai po radikalaus gydymo

Kaip keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas

Dr. Agnė Čižauskaitė pasakoja, kad krūtų vėžio gydymas nuolat tobulėja. Jeigu moteriai patvirtinama krūtų vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Jeigu dar visai neseniai krūtų vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, šiuo metu sprendimą priima gydytojų konsiliumas, kurio komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, bet ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai, branduolinės diagnostikos gydytojai, genetikai. Konsiliumo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos gairėmis, parenkamas individualus, kiekvienai moteriai labiausiai tinkamas gydymas.

Krūtų vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais – chirurginiu, spinduliniu bei sisteminiu (chemoterapija). Šiandieniniame chirurginiame gydyme taikomi pažangiausi plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodai. Dar neseniai naudotą metileno mėlio dažą, pakeitė sarginio limfmazgio žymėjimas radioaktyvaus technecio izotopais. Tai leidžia moteriai išsaugoti savo kūno išvaizdą ir išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių, kaip krūties netekimas ar ateityje rankos tinimas (vad. limfedema).

Paradoksalu, tačiau tobulėjant sisteminiam gydymui, kurį skiriant prieš operaciją, naviko dydį galima sumažinti iki tokio, jog galima visiškai jį sunaikinti arba atlikti krūtį tausojančią operaciją, o taip pat tobulėjant operacinei technikai, kai vėžiui pašalinti taikomi plastikos chirurgų naudojami metodai, visiško krūties pašalinimo operacijų skaičius išsivysčiusiose šalyse didėja. Tai galima paaiškinti keletu priežasčių. Pirmoji jų – genetinė patikra, kurios metu nustačius tam tikras genų mutacijas, tikimybė kartotinai susirgti krūties vėžiu žymiai padidėja. Antroji – spindulinio gydymo vengimas. Trečioji – baimė, jog likusioje krūties dalyje liga pasikartos, ar reikės papildomų operacijų nevisiškai pašalinus ligą pirmosios operacijos metu. Ir paskutinė, tikriausiai pati svarbiausia, tai – poodinės mastektomijos saugumo mokslinis pagrįstumas ir ištobulintos krūtų atkūrimo metodikos bei šių operacijų geresnis prieinamumas. Krūties netekimas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę po ligos bloginančių veiksnių.

Northway gydytoja Agnė Čižauskaitė

Šiuolaikinės krūties atkūrimo galimybės

Pasak dr. A. Čižauskaitės, šiuolaikinės onkologijos tikslas – ne tik pagydyti moterį užklupusią ligą, bet ir po gydymo kaip įmanoma greičiau ir su kuo menkiau juntamomis pasekmėmis grąžinti ją į įprastą gyvenimo ritmą, užtikrinant jai fizinį, psichologinį ir socialinį komfortą. Šiandien Lietuvoje moterys gali pasinaudoti visomis pasaulyje siūlomomis krūties atkūrimo galimybėmis – krūties atstatymu savais audiniais, protezais ar mišria atkūrimo metodika.

Krūties atstatymas savais audiniais, skirstomas į dvi grupes – krūties atkūrimą audinių lopais ir riebalų persodinimą. Audinių lopai gali būti pasukamieji, kuomet lopas gauna kraują iš raumens kojytės, arba laisvi, kuomet lopas prisiuvamas sujungiant kraujagysles mikrochirurgine technika. Nors šiuo būdu atstačius krūtį, ji atrodo natūraliai, sensta, svyra kaip ir sveikoji, tačiau operacija yra traumuojanti, nukenčia donorinė lopo sritis, ypač tuomet, kai tenka pašalinti dalį raumens. Laisvo lopo panaudojimo atveju moteris trikdo „naujosios“ krūties nejautra. Visgi, šis krūties atkūrimo būdas – puikus pasirinkimas moteriai, kai neįmanoma išsaugoti krūties odos, rekonstrukcija atliekama ne krūties pašalinimo operacijos, o vėlesniu metu, taip pat tada, kai kitos rekonstrukcijos metodikos jau išmėgintos.

Riebalų transplantacija – naujas ir labai plačiai pasaulyje plastinėje chirurgijoje naudojamas metodas, kuomet riebalai nusiurbiami iš tam tikrų kūno sričių, kur jų sankaupos didžiausios, ir suleidžiami į krūties sritį, taip atstatant jos tūrį. Labiausiai šis metodas tinka nedidelių krūtų savininkėms.

Krūties protezai – tai implantai ir audinių plėtikliai. JAV tai – populiariausias šiandienos metodas, sparčiai lenkiantis rekonstrukcijas savais audiniais. Tokia operacija techniškai paprastesnė, jos dėka greitai pasiekiamas geras estetinis rezultatas. Tai – tobula operacija, atliekant riziką mažinančią krūties pašalinimo operaciją mutacijų nustatymo atveju. Didžiausias šios operacinės metodikos trūkumas yra tai, kad operacijos metu pašalinus krūties liauką, būtina palikti krūtį dengiančią odą, o geram estetiniam rezultatui pasiekti – ir spenelio-aureolės kompleksą, tuo pat metu užtikrinant onkologinį ligos saugumą. Taip pat po šios operacijos neturėtų būti taikomas išorinis spindulinis gydymas, dėl kurio aplink implantą susiformuoja kieta jungiamojo audinio kapsulė, spaudžianti viduje esantį implantą ir nulemianti jo susiraukšlėjimą.

Mišrus metodas pasirenkamas derinant prieš tai aptartus metodus.

Apsispręsti, kurį krūties atstatymo metodą pasirinkti, moteriai padeda gydantis gydytojas, įvertinęs ligos išplitimą, moters anatomines savybes, gretutines ligas, žalingus įpročius, taip pat atsižvelgęs į moters lūkesčius.

Sergančioms – patikima, specialistų parengta informacija

Dr. A. Čižauskaitė sako, kad reikšmingi pokyčiai vyksta ne tik krūtų vėžio diagnostikoje ir gydyme. Labai svarbu ir tai, kad per pastaruosius metus stipriai pasikeitė sergančiųjų informuotumas apie šią ligą. Pasak gydytojos, jei anksčiau jos visą informaciją sužinodavo iš savo nuolat skubančio gydančio gydytojo, vėliau ieškojo atsakymų nepatikimuose šaltiniuose internete, tai šiandien krūties vėžiu sergančios moterys gali rasti patikimą, gydytojų specialistų bei slaugytojų parengtą informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Krūties vėžio pacientų mokykla” ir Lietuvos krūties vėžio asociacijos tinklapyje https://ltkva.org/. Juose skelbiamos paskaitos aktualiomis temomis – nuo ligos nustatymo iki kokybiško gyvenimo po jos, atliepiant ne tik fizinius, socialinius bet ir psichologinius bei dvasinius moterų poreikius.

Taip pat krūtų vėžiu sergančiosioms leidžiamas specializuotas periodinis leidinys „Rožinis gyvenimas”, kuriame siekiama suteikti kuo daugiau patikimos informacijos apie krūtų vėžį. Žurnale kalbinami gydytojai ir slaugytojai, kuriuos sergančios moterys gali sutikti didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, kreipiamasi patarimų į klinikinius psichologus, dietologus – visus, kurie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms joms sunkiu laikotarpiu. Leidinyje pasakojamos ir ligą jau įveikusių ar su ja gyvenančių moterų istorijos. Žurnalas krūtų vėžiu sergančioms moterims yra platinamas nemokamai, pacientės gali jį rasti didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, pacientų organizacijose.

Baigdama pokalbį gydytoja chirurgė primena, kad sėkmingam krūties vėžio gydymui ir galimybei išvengti šios ligos pasekmių labai svarbus savalaikis kreipimasis į krūtų specialistą ir ankstyva ligos diagnostika. „Piktybinius susirgimus diagnozavus laiku ir pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, jie lengviau ir sėkmingiau nugalimi“, – pabrėžia Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė dr. A. Čižauskaitė.