Svilinant karščiams, tikėtinas šilumos smūgis: ką pataria specialistai?

Lydi išties nemalonūs pojūčiai

Draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovės Marijos Radžvilienės teigimu, vasarą iššūkius sveikatai gali sukelti ne tik patiriamas šilumos smūgis. Anot jos, prasidėjus šiltajam sezonui, gyventojai į medikus kreipiasi dėl pačių įvairiausių negalavimų.

„Birželio-liepos mėnesiais fiksavome tris pagrindinius sveikatos sutrikimus. Tai šlapimo ir lytinių organų, raumenų bei skeleto, virškinimo sistemų ligos. Tai rodo, jog šis laikotarpis kelia labai skirtingus išbandymus sveikatai, tačiau šilumos smūgis yra vienas rimčiausių ir pavojingiausių sutrikimų. Tokį negalavimą užklupus karščiams labai lengva patirti, o jo sukeliamos pasekmės gali būti išties liūdnos", – pažymi M. Radžvilienė.

Draudiko atstovės nuomonei pritaria ir Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė. Medikė pastebi – šilumos smūgis kyla dėl kūno perkaitimo itin aukštoje aplinkos temperatūroje, kai organizme pritrūksta skysčių. Todėl, prasidėjus karščiams, save ypač pasaugoti turėtų senjorai, aktyviai laiką lauke leidžiantys žmonės, taip pat turintys gretutinių ligų, vaikai.

„Priešingu atveju, galima patirti šilumos smūgio grėsmę. Tuomet tikėtinas karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla iki 37–40 ir daugiau laipsnių. Jį neretai lydi troškulys, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis. Taip pat oda gali būti karšta bei paraudusi, kamuoti vėmimas, viduriavimas, raumenų spazmai ir jų silpnumas. Be to, kartais pasireiškia neurologiniai simptomai: neaiški kalba, susijaudinimas, sumišimas, apsvaigimas, galvos skausmas, regos arba klausos haliucinacijos, sutrikusi koordinacija, traukuliai, sąmonės netekimas. Sąmoningas ir adekvatus šilumos smūgį patyręs žmogus gali skųstis silpnumu, mieguistumu, pykinimu, galvos svaigimu", – akcentuoja I. Bingelytė.

Būtina reaguoti nedelsiant

Išvardijusi šilumos smūgio simptomus, medikė priduria: šios būklės pasekmės kartais būna ir skaudesnės. Pasak I. Bingelytės, sunki tokio sutrikimo forma gali sukelti įvairių organų sistemų komplikacijų, kvėpavimo funkcijos sutrikimus – bronchų spazmą, plaučių edemą, jų infarktą, skirtingas pastarųjų ligas.

„Galimas ir ūminis širdies, inkstų nepakankamumas, traukuliai, parkinsonizmas. Taip pat ir kepenų pažeidimai, Guillain-Barré sindromas – ūmi nervų sistemos liga, kuriai būdingas greitai progresuojantis simetrinis galūnių silpnumas bei sausgyslių refleksų susilpnėjimas arba išnykimas. Tokios šilumos smūgį galinčios lydėti komplikacijos, kurių yra dar daugiau, išties pavojingos sveikatai. Visgi neretai šis sutrikimas baigiasi ir pacientų mirtimi. Šilumos smūgio ištiktiems bei į ligoninę patekusiems žmonėms mirštamumas būdingas itin didelis: studijos rodo, kad jis siekia nuo 21 iki 63 proc.", – neguodžiančia statistika dalinasi medikė.

Anot jos, pacientų mirtis priklauso nuo temperatūros pakilimo laipsnio, trukmės tarp šilumos smūgio iki laiko, kai pradedamas žmogaus vėsinimas, pažeistų organų sistemų skaičiaus. Visgi norint minėtų pasekmių išvengti, I. Bingelytė pataria į šį patirtą negalavimą reaguoti nedelsiant. Gydytojos teigimu, pajutus šilumos smūgio simptomus ar tai įtariant kitam žmogui, privalu iškart vėsinti kūną, trauktis į pavėsį, vėdinamą patalpą ar automobilį su oro kondicionieriumi.

„Reikia užtikrinti tinkamą, maždaug 22 laipsnių, temperatūrą. Taip pat nusirengti drabužius, atsivėsinti šaltu dušu ar apsišlakstyti tokiu vandeniu, dėti kompresus, šaldymo maišelius ant kaklo, pažastų, kirkšnių, nes ten kraujagyslės arčiausiai odos paviršiaus. Patartina vėsinti delnus, padus, skruostus, pakelti kojas virš horizontalios plokštumos, kad svarbiausi gyvybiniai organai būtų aprūpinti krauju. Būtina gerti vandenį ar elektrolitų tirpalus, rekomenduojama nevartoti kofeino ir alkoholio turinčių gėrimų. Jei žmogaus sąmonė sutrikusi ar jos nėra, svarbu užtikrinti saugią gulimą padėtį ant kairio šono, įsitikinti, kad kvėpavimo takai atviri bei nedelsiant kreiptis pagalbos numeriu 112", – pabrėžia I. Bingelytė.

Išeitis – žiūrėti praktiškai

Laiku padedant sau ar kitam šilumos smūgio ištiktam žmogui, galima išvengti sveikatos komplikacijų ir netgi išsaugoti gyvybę. Tačiau M. Radžvilienė tikina: ypač svarbi yra ir šio negalavimo prevencija.

„Kai oras įkaitęs iki 30–33 laipsnių karščio, o aktyviau judėdamas kūnas netenka daugiau skysčių, būtina nuolatos gerti vandenį. Jo kasdien rekomenduojama suvartoti apie 12 stiklinių. Tai ypač aktualu ir daugiau būnantiems lauke, besiilsintiems gamtoje, prie vandens telkinių. Pabrėžtina, kad vandens gerti reiktų dar iki pajaučiant troškulį, kadangi net ir silpnas jo pojūtis rodo – organizmas neteko 1–2 proc. savo skysčių. Toks trūkumas jau gali reikšti dehidrataciją", – tikina draudiko atstovė.

Ji taip pat siūlo pasinaudoti praktiškais patarimais, kurie leidžia ne tik išvengti šilumos smūgio, bet ir per karščius užtikrina geresnę savijautą bei komfortą.

„Vasarą namuose neretai praveriame visus langus. Tačiau taip daryti klaidinga: per juos lauko karštis patenka į kambarius. Todėl verčiau namus vėdinti tik vėlai vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra lauke yra nukritusi. Kitas sumanus sprendimas – uždaryti nenaudojamas kambarių duris. Tokiu būdu nesimaišo karštos bei vėsios oro srovės namuose. Dar viena gudrybė – keletą minučių prieš gulant miegoti į šaldiklį sudėti paklodes, kurios tuomet maloniai atvės. Tik reiktų pastarąsias supakuoti į maišelius, antraip jos gali prisigerti maisto produktų kvapo", – rekomenduoja M. Radžvilienė.