Sveikos gyvensenos iliuzija: ekspertai atskleidė, kokie sveikos mitybos įpročiai iš tiesų yra žalingi

Daržovės

Remiantis portalo „The Sun“ duomenimis, itin dažnas daržovių valgymas gali neigiamai veikti asmenis, kenčiančius nuo dirgliosios žarnos sindromo.

Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiesiems, siekiantiems išvengti užkrečiamųjų ligų, rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 400 g vaisių ir daržovių.

Vis dėlto tiek vaisiai, tiek daržovės turi itin didelį kiekį skaidulų, todėl dažnas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Bio-Kult“ mitybos specialistės Andreos Burton teigimu, asmenims, kurie turi dirgliosios žarnos sindromą, užvalgius kopūstų ar brokolių gali sustiprėti tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, viduriavimas.

„Kai daržovės yra žalios, virškinimo sistema gali neefektyviai suskaidyti visas skaidulines medžiagas, kurios gali dirginti virškinamąjį traktą.

Tokie maisto produktai kaip grybai, salierai, žiediniai kopūstai ir svogūnai turi daug fermentuotų angliavandenių (FODMAP), dėl kurių gali kilti nemalonių simptomų“, – sakė A. Burton.

Anot jos, siekiant išvengti virškinimo sutrikimų, vertėtų pamažu vengti daržovių, turinčių didelį kiekį fermentuotų angliavandenių.

Daug histamino

Histaminas – cheminė medžiaga, išskiriama imuninės sistemos. Histamino yra džiovintuose vaisiuose, avokaduose bei pieno produktuose.

„Bio-Kult“ mitybos specialistė Hannah Braye įspėja, jog per didelis histamino turinčių produktų vartojimas gali sukelti histamino netoleravimą (HIT), viduriavimą, sustiprinti skausmingas mėnesines, šienligę ir kvėpavimo sutrikimus.

Maisto papildai

Organizmo veiklai pagerinti dažnai rekomenduojama vartoti įvairius vitaminus. „Freeletics“ mitybos specialisto Davido Wienerio teigimu, net ir vartojant vitaminus, saikingumas – itin svarbus.

„Dėl organizme padidėjusio vitamino C, kurio dažnai randama vaisiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, apelsinuose ir brokoliuose, kiekio galima patirti skrandžio spazmus ar kitų virškinimo problemų“, – teigė D. Wieneris ir pridūrė, jog būtina paisyti maisto papildų vartojimo rekomendacijų.

„Reikia vadovautis rekomendacijomis, pateiktomis ant papildų pakuočių. Pajutus šalutinį poveikį, vertėtų iškart kreiptis į šeimos gydytoją“, – aiškino mitybos specialistas.

Vanduo buteliukuose

Gerti pakankamai skysčių, vandens – svarbu, tačiau ne mažiau svarbu, iš kokios taros yra vartojami skysčiai. Mitybos specialistės A. Burton teigimu, į butelius išpilstyto vandens vartojimas gali turėti žalingą poveikį organizmui.

„Išpilstytas vanduo gali būti prastesnis nei iš čiaupo. Todėl derėtų atkreipti dėmesį į etiketę, kurioje turėtų būti pažymėta, iš kokio šaltinio yra vanduo ir ar jis filtruotas. Jei duomenų apie šaltinį ar filtravimą nėra, vadinasi, vanduo nėra geras“, – patikino mitybos specialistė.

Riebalai

Žmonės itin dažnai analizuoja, ar produktuose nėra pernelyg daug riebalų ir kalorijų. Remiantis Dailymail.co.uk portalo duomenimis, net absoliutus riebalų atsisakymas gali turėti rimtų pasekmių organizmo veiklai.

Nors riebalai turi kelis kartus daugiau kalorijų nei angliavandeniai ar baltymai, renkantis maisto produktus vertėtų atkreipti dėmesį, kokią dalį sudėtyje sudaro sveikieji riebalai.

Kitaip nei sotieji, sveikieji riebalai yra lengviau įsisavinami, todėl suteikia energijos ilgesniam laikui. Jų galima rasti riešutuose, sėklose, avokaduose ar alyvuogių aliejuje.

Burnos higiena

Odontologai nuolatos pataria, jog, norint turėti sveikus dantis, būtina juos valyti ryte ir prieš pat miegą. Anot „Bio-Kult“ mitybos terapeutės Lizos Cooper, norint nepakenkti dantims ir visai burnos ertmei, būtina valyti dantis tik atitinkamu laiku.

„Jei valote dantis iškart po valgio, dantų emalis gali suminkštėti ir pasidaryti itin jautrus rūgštinėms medžiagoms ar net sukelti dantų audinių nykimą.

Todėl geriausia dantis valytis praėjus 30–60 minučių nuo valgio. Tokiu būdu dantų emalio nepažeisite“, – teigė L. Cooper.