Spalio pirmoji – vegetarų diena: kaip mėsos atsisakymas padeda mūsų gamtai?

Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.

Žemės ūkio ministerijos pateikiamais duomenimis, Lietuvoje gyventojai kasmet suvartoja apie 101 kg mėsos. Įvairios pasaulinės dietologų asociacijos bei Pasaulinė sveikatos organizacija įvardija, kad žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 32 kg mėsos per metus ir ją turėtų valgyti tik 3–4 kartus per savaitę. Deja, dažnas lietuvis į visus savo dienos patiekalus įtraukia vienokio ar kitokio pavidalo mėsos – sumuštinį su dešra pusryčiams lydi pietums suvalgomas kepsnys, o vakarienei pasisotinama sriuba su kukuliais.

„Dar 2015-ais metais PSO paviešino tyrimą, įrodantį perdirbtos raudonos mėsos pavojų sveikatai. Lašiniai, kumpis, dešros ir kiti perdirbtos mėsos produktai buvo priskirti lygiai tokiems patiems kancerogenams kaip ir cigaretės“, – sako augalinės mitybos prieinamumo didinimo siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ įkūrėja ir vadovė Meda Šermukšnė.

Ji pabrėžia, kad neretai per didelis mėsos ir kitų gyvūninių produktų suvartojimas yra siejamas ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.       



„Tai reiškia, kad dažnesnis augalinės kilmės produktų įtraukimas į racioną gali ženkliai prisidėti prie visuomenės sveikatinimo“, – įsitikinusi M. Šermukšnė.

Imama atsižvelgti ir į mėsos pramonės taršumą

Šalių vyriausybės taip pat ima suprasti neigiamas perteklinio mėsos vartojimo puses. 2021-aisiais Danijos Maisto, ūkio ir žuvininkystės ministerija išleido naujas mitybos gaires, kuriose pirmą kartą buvo įtrauktas ne tik sveikatos, bet ir ekologiškumo aspektas. Danija yra išsikėlusi tikslą iki 2030-ųjų savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 70 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Naujoje redakcijoje pirmą kartą kalbama apie mėsos vartojimo mažinimą ir augalinės mitybos plėtimą – rekomenduojama vietoje mėsos rinktis ankštinius augalus, vartoti daugiau grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių bei per savaitę kelias dienas mėsos produktų iš viso nevalgyti.

„Danijos naujosios mitybos gairės yra pavyzdys, kaip šalys, norinčios įgyvendinti tvaresnę politiką, turėtų atsižvelgti į mėsos ar kitų gyvūninių produktų pramonės daromą žalą aplinkosaugai“, – sako „Gyvi gali“ vadovė M. Šemukšnė.

Svarbu ir tai, kad gyvulininkystė atsakinga už maždaug 60 proc. sunaikinamų miškų, be to, yra klasifikuojama kaip 2–3 vietoje pagal taršumą esanti industrija, jos taršos dydis atitinka 13–18 proc. visų išmetamųjų dujų.



Mėsos pramonė taip pat sunaudoja ir milžinišką kiekį vandens. Dėl to pasauliniai vandens ištekliai patiria didžiulį spaudimą. 

„Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos pagaminti gali prireikti tūkstančių litrų vandens. Šis skaičius apima ne tik gyvūnų suvartojamą vandenį, bet ir naudojamą augalams, kuriais jie minta, laistyti ir mėsai perdirbti. Pasaulyje, kuriame švaraus vandens vis labiau trūksta, toks neefektyvus vandens naudojimas yra itin netvarus“, – sako viena iš Nacionalinio aplinkosaugos egzamino, skatinančio aplinkosauginį švietimą, organizatorių Ieva Budraitė.

Anot pašnekovių, vienas iš būdų, galinčių reikšmingai sumažinti šią mėsos industrijos sukeliamą žalą, yra gyvūninių produktų vartojimo mažinimas – fleksitariška, vegetariška arba veganiška dieta.

Vienas žmogus per metus suvalgo 105 gyvūnus

Gyvūnų teisių organizacijų efektyvumą skatinanti ir matuojanti organizacija „Animal Charity Evaluators“ atliko tyrimą, nusakantį „pasaulinį maistui nužudomų gyvūnų, tenkančių vienam ne augaline dieta besimaitinančiam žmogui, vidurkį“. Skaičiavimui buvo remiamasi tokiu modeliu: stuburinių gyvūnų, nužudomų maistui, skaičius buvo dalinamas iš pasaulyje gyvenančių žmonių skaičiaus (atėmus augaline mityba besimaitinančių žmonių skaičių). Tyrime buvo įtraukta daugybė rūšių gyvūnų, iš kurių – 13 rūšių fermose auginamų žemės stuburinių, 262 rūšys fermose auginamų žuvų ir 1373 rūšys gamtoje sugaunamų žuvų.

Pasak tyrimo, 2018 metais apie 772 milijardai stuburinių gyvūnų buvo nužudyti žmonių konsumpcijai. Iš jų net 88,3 proc. buvo žuvys, 11,1 proc. – paukščiai ir 0,6 proc. – žinduoliai. Iš stuburinių sausumos gyvūnų daugiausiai maisto gamybai buvo nužudyta  vištų – 81 mlrd.

„Šis tyrimas parodė, kad vienas augalinę mityba praktikuojantis žmogus 2018-aisiais neprisidėjo prie 105 gyvūnų – 93 žuvų, 11,5 paukščio ir 0,5 žinduolio – nužudymo“, – sako M. Šermukšnė, prisidedanti ir prie Nacionalinio aplinkosaugos egzamino programos rengimo.

Iššūkis – augantis gyventojų skaičius

Jungtinių Tautų asamblėjos skaičiavimais, 2100-aisiais pasaulyje turėtų būti virš 11 milijardų gyventojų. Norint patenkinti augančio gyventojų skaičiaus ir ekonomiškai stiprėjančio pasaulio poreikius prireiks keisti dabartinę maisto grandinės sistemą.

Pasak „Gyvi gali“ įkūrėjos M. Šermukšnės, vis dažniau imama galvoti, kaip pritaikyti maisto industriją, kad ji būtų ne tik tvari, etiška, bet ir patraukli vartotojams, nenorintiems atsisakyti savo įprastinio gyvenimo būdo. Todėl, anot jos, verta kalbėti ne tik apie industrijos žalą, bet ir apie tai, kokias naudas gali suteikti maisto pramonės inovacijos, tokios kaip alternatyvieji baltymai (angl. alternative proteins).

„Šiuo metu alternatyviųjų baltymų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: augalinės mėsos alternatyvos bei kultivacijos ar fermentacijos būdu ruošiama mėsa. Augalinė mėsa kuriama pasitelkiant augalinius ingredientus ir įvairias technologijas tam, kad būtų kuo geriau atkartojamas įvairių rūšių mėsos skonis. Bene dažniausiai pasitelkiamas pagrindas šiems produktams pagaminti – soja, žirnių baltymai, seitanas (gaminamas iš kviečių glitimo), įvairios pupelės ar grybai. 



Tuo tarpu kultivuojama mėsa yra tikrų tikriausia mėsa, tiesiog užauginta kitokiomis sąlygomis negu dauguma mūsų yra įpratę – ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje“, – paaiškina M. Šermukšnė.

Anot jos, tiek vieni, tiek kiti alternatyvieji baltymai leidžia vartotojams mėgautis įprastais gyvūninių produktų skoniais mažinant poveikį gyvūnams ir aplinkai.  



Reikalingas švietimas

Anot I. Budraitės, gyventojų skaičiui augant, neigiamas mėsos industrijos poveikis gamtai gali tapti vienu reikšmingiausių žmonijos išlikimo klausimų.

„Tai reiškia, kad mūsų pasirinkimai, ką valgysime pusryčiams, pietums ar vakarienei gali prisidėti arba neprisidėti prie žalos planetai, kurioje gyvename“, – sako ji.

Anot Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorės I. Budraitės, raktas į tvarų ir sąmoningą mėsos vartojimo mažinimą yra švietimas. 

„Kuo daugiau mes sužinome apie žalą, kurią lemia ir mūsų mityba, tuo labiau pajėgūs esame priimti informuotus sprendimus ir taip lėkštė po lėkštės keisti pasaulį.             



Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą organizuojame būtent siekdami prisidėti prie platesnio visuomenės informavimo apie žmonių veiklos poveikį gamtai. Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, visi norintys kviečiami pasitikrinti savo aplinkosaugines žinias ir sužinoję naujų dalykų, galbūt dėl aplinkos gerovės pakeisti bent vieną savo įprotį“, – sako I. Budraitė.