Skydliaukės problemos – daugelio negalavimų priežastis: ką reikia žinoti apie gydymą?

Skydliaukės problemos pasireiškia įvairiais būdais

Santaros klinikų gydytoja doc. Vilma Dženkevičiūtė sako, kad skydliaukės problemas dažniausiai sukelia jodo trūkumas, autoimuninės ligos, dėl kurių organizmo imuninė sistema atakuoja skydliaukę. Skydliaukės veiklą taip pat gali sutrikdyti virusų ar bakterijų sukelti uždegimai, atsiradę mazgeliai ar  augliai, vėžiniai navikai, tam tikras medicininis gydymas – pavyzdžiui, spindulinė terapija, gydymas jodu, skydliaukės operacijos, kai kurie medikamentai. Skydliaukės ligoms įtakos gali turėti ir genetika. Kartais skydliaukės problemos gali prasidėti ar paūmėti dėl nėštumo.

„Vienas dažniausiai pasitaikančių skydliaukės sutrikimų yra hipertirozė, kurią sukelia skydliaukės hormonų perteklius. Ši liga gali pasireikšti tokiais simptomais kaip svorio kritimas, šilumos netoleravimas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, nerimas, viduriavimas, drebulys ir raumenų silpnumas“, – sako gydytoja doc. V. Dženkevičiūtė.

Kitas dažnas skydliaukės sutrikimas yra dėl skydliaukės hormonų trūkumo pasireiškianti hipotirozė. Anot doc. V. Dženkevičiūtės, sergant ja sumažėja širdies susitraukimų dažnis, susilpnėja miokardo susitraukimas ir atsipalaidavimas. Klasikiniai hipotirozės simptomai yra nuovargis, svorio padidėjimas, šalčio netoleravimas, sąnarių skausmai, vidurių užkietėjimas, menoragija. Be to, per mažą skydliaukės hormonų kiekį gali išduoti blyškumas, šiurkšti oda ar slenkantys plaukai, širdies ritmo sutrikimai ir gūžys, nors lengvos hipotirozės atveju šių požymių gali ir nebūti.

„Visi išvardyti simptomai yra nespecifiniai ir gali būti esant kitoms ligoms. Dėl to tikslią diagnozę gali patvirtinti tik skydliaukės funkcijos tyrimai – pirmiausia skydliaukę stimuliuojančio hormono TTH lygio kraujo serume įvertinimas, o prireikus ir išsamesni laboratoriniai tyrimai. Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas skydliaukės tyrimas ultragarsu ar paimama biopsija. Šiuolaikinė medicina turi patikimų priemonių skydliaukės problemoms diagnozuoti“, – pabrėžia doc. V. Dženkevičiūtė.

Skydliaukės sutrikimai – viena iš padidėjusio cholesterolio priežasčių

Gydytojos teigimu, neretai hipertirozė ar hipotirozė gali neturėti ir visai jokių išreikštų simptomų. Tokie subklinikiniai skydliaukės funkcijos sutrikimai dažniau pasitaiko vyresniems nei 65 metų asmenims. Tokio amžiaus asmenims jie pavojingi pirmiausia dėl to, kad padidėja širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) mirtingumo ir ŠKL įvykių rizika.

„Dėl sutrikusios skydliaukės veiklos padidėja cholesterolio koncentracija ir kraujo spaudimas, todėl išauga ir ŠKL rizika. Ši rizika susijusi su skydliaukės hormonų vaidmeniu reguliuojant cholesterolio ir lipoproteinų apykaitą. Sutrikus skydliaukei smarkiai pakinta lipidų pobūdis. Esant skydliaukės hormonų pertekliui cholesterolio koncentracija kraujyje sumažėja, o trūkstant – padidėja. Taip atsitinka, nes sumažėja MTL receptorių kepenų paviršiuje ir cholesterolio išskyrimas per tulžį, todėl pablogėja cholesterolio šalinimas iš organizmo ir padidėja jo koncentracija kraujyje“, – sako doc. V. Dženkevičiūtė.

Gydytojos teigimu, kiekvienam pacientui, kuriam diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio kiekis, reikėtų pasitikrinti ir skydliaukę. Su ja susijusių problemų gydymas, anot doc. V. Dženkevičiūtės, gali būti pagrindinis būdas sureguliuoti cholesterolio kiekį ir sumažinti ŠKL riziką.

„Be to, tikslingai gydant padidėjusį cholesterolį ir skydliaukės sutrikimus galima pasiekti geresnių rezultatų abiejose srityse. Tyrimai rodo, kad reikšmingą įtaką skydliaukės funkcijai sureguliuoti gali turėti cholesterolio lygiui kontroliuoti skirti vaistai – statinai. Vartojant juos kartu su skydliaukės sutrikimams gydyti skirtais medikamentais, kaip rodo medicininė praktika, galima pasiekti efektyvesnių gydymo rezultatų“, – sako doc. V. Dženkevičiūtė.

Neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 11 000 hipotiroze sergančių ir padidėjusį cholesterolio lygį turinčių žmonių, parodė, kad, pacientams vartojant statinus, reikšmingai sumažėjo TTH hormono kiekis. Tai reiškia, kad hipotiroze sergantiems pacientams reikėjo mažesnės skydliaukės funkciją koreguojančio medikamento dozės. Doc. V. Dženkevičiūtės teigimu, taip pat įrodyta, kad statinai gali pagelbėti ir esant hipertirozei, sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų sukeltų akių ligų riziką.

Svarbiausia laikytis gydymo plano

„Bendrai hipertiroze ar hipotiroze sergantiems pacientams gydymas yra gana paprastas ir apima geriamuosius vaistus, kurių dozės koreguojamos atidžiai stebint simptomus. Tiesa, kartais gali tekti taikyti operacinį gydymą ar gydymą radioaktyviuoju jodu. Bet kuriuo atveju norint, kad gydymas būtų sėkmingas, svarbu laikytis gydytojo numatyto plano. Nesilaikant paskirto gydymo paciento būklė gali blogėti, padaugėti hospitalizacijų, apsilankymų pas gydytoją, atsirasti ligos komplikacijų“, – sako doc. V. Dženkevičiūtė.

Pacientai, kurie nevartoja vaistų pagal nurodymus, gydytojos teigimu, netenka vaistų suteikiamos naudos ir galimybių kontroliuoti ligą, švelninti jos simptomus ir išgyti. Nepaisant to, anot doc. V. Dženkevičiūtės, beveik 50 proc. lėtinėmis ligomis, įskaitant ir skydliaukės sutrikimus, sergančių žmonių reguliariai nevartoja jiems paskirtų vaistų.

„Tiesa, vartojant vaistus skydliaukės sutrikimams gydyti reikia turėti omenyje, kad net ir nedideli dozių pakeitimai gali turėti reikšmingą įtaką žmogaus savijautai. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol gydytojai nustatys pacientui tinkamiausią dozę. Dėl to reikia kantrybės – net jei iškart nepajuntama pagerėjimo, svarbu nenutraukti vaistų vartojimo ir gerti juos reguliariai. Tuomet gydytojai gali stebėti organizmo reakcijas bei pokyčius ir atitinkamai pakoreguoti gydymą“, – sako doc. V. Dženkevičiūtė.

Gydytojos teigimu, taip pat svarbu nepamiršti, kad skydliaukės sutrikimams gydyti skirti vaistai gali sąveikauti su kitais paciento vartojamais medikamentais, įskaitant ir nereceptinius preparatus. Ši sąveika gali sukelti įvairų šalutinį poveikį arba nulemti hormono kiekio svyravimus, taip pat sumažinti vaisto veiksmingumą.

„Visuomet reikėtų pasitarti su savo gydytoju dėl visų reguliariai vartojamų receptinių ar nereceptinių vaistų. Svarbu nepamiršti paminėti ir vartojamų vitaminų, papildų ar skausmą malšinančių preparatų. Žinodamas visus paciento vartojamus vaistus gydytojas gali patarti, kurių reikėtų vengti, o kuriuos galima ar net būtina saugiai vartoti. Tai leidžia užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį gydymą“, – pabrėžia doc. V. Dženkevičiūtė.