Skiepysimės ar sirgsime – viskas mūsų rankose

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. NVSC duomenimis, 2022 m.  tik nuo dviejų ligų – hepatito B ir rotavirusinės infekcijos paskiepyta daigiau vaikų, lyginant su 2021 m.

Tačiau nuo kitų 12 užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba išliko nepakitęs, bet nepakankamas.

Labai svarbu, kad skiepijant nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paskiepyti bent 90 proc. vaikų, o nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 95 proc. Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys buvo pasiektos iki 2010 m., tačiau vėliau kasmet mažėjo.

Didžiausią susirūpinimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys, kurios 2022 m. dar nukrito ir tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.). Praėjusiais metais nuo šių ligų mažiau vaikų paskiepyta beveik visose Lietuvos savivaldybėse.

Dar 2021 m. dviejose Lietuvos apskrityse (Utenos ir Alytaus) nuo šių ligų buvo paskiepyta pakankamai vaikų (daugiau nei 95 proc.) – tiek 2 metų, tiek 7 metų, o 2022 m. pakankamos skiepijimo apimtys išliko tik vienoje apskrityje (Alytaus) ir tik vienoje amžius grupėje (7 metų vaikų).   

Skiepijimo nuo kai kurių ligų (tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, kokliušo, polio ir Haemophilus infuenzae B) apimtys 2022 m. išliko ne mažesnės nei 90 proc., tačiau matoma, kad ir nuo jų kasmet paskiepijama mažiau vaikų.

Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai pabrėžia ir PSO, kuri šią imunizacijos savaitę, šiemet minimą  balandžio 24–30 dienomis, atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.   

„Tokia situacija, kai kasmet lieka nepaskiepyta didelė dalis kūdikių ir vaikų, kelia grėsmę visuomenėje atsirasti šių ligų atvejams ir jų protrūkiams, mat taip formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės.

Šiemet jau buvo diagnozuotas raudonukės atvejis, kurių Lietuvoje pasitaiko itin retai (nuo 2008 m. iki 2022 m. jų buvo tik 5), tačiau kurių galėtų ir turėtų nebūti iš viso, jeigu vaikai būtų paskiepyti laiku“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

NVSC primena, kad iki skiepijimo pradžios (nuo daugelio ligų pradėta skiepyti 1956 m.) Lietuvoje buvo registruojama tūkstančiai difterijos, stabligės, tymų ir kitų ligų atvejų. Pradėjus skiepyti šie skaičiai išnyko iš sergamumo analizės lentelių – 2022 m. taip pat neužfiksuota nė vieno šių ligų atvejo.

Anksčiau šį sąrašą papildydavo ir kokliušas, raudonukė, epideminis parotitas, hepatitas B, tačiau mažėjant paskiepytų vaikų atsiranda ir sergančiųjų šiomis ligomis. 2022 m. užfiksuota 11 epideminio parotito atvejų, 7 hepatito B, 2 kokliušo, 1 raudonukės atvejis.      

„Galbūt daug kam vis dar atrodo, kad skiepytis nėra būtina, nes vis tiek šiomis ligomis jau nebesergame. Bet reikėtų įsidėmėti, kad nebesergame būtent dėl to, kad skiepijome vaikus, nepraleisdavome, nepamiršdavome, neatsisakydavome. Be to, kaip matome, jau nebegalime drąsiai teigti, kad nebesergame – skaičiai sako ką kita ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip viskas klostysis  ateityje“, – atkreipia dėmesį epidemiologė.   

Specialistai pataria tėvams sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos. Nemažai tokios informacijos galima rasti NVSC interneto svetainėje, kurioje pateiktos nuorodos į patikimus Lietuvos bei Europos informacijos šaltinius skiepų tema.