Robotinė chirurgija Klaipėdoje įsibėgėja: atlikta jau 500 operacijų

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad robotinės chirurgijos “atėjimas" į Klaipėdos universitetinę ligoninę tapo proveržiu Baltijos šalių medicinoje. Vertinant sėkmingus robotikos rezultatus ir pranašumus pacientų atžvilgiu, jau planuojamas ir antrojo roboto įdiegimas. Šiuo metu turime vieną robotą.

Būta kalbų, kad galbūt galėtume tapti vienu mokymo centrų Rytų Europoje, bet šis klausimas kol kas dar kabo ore - ne mes tai sprendžiame. Tačiau iš tiesų galvojame apie plėtrą, kadangi yra tiek robotu norinčių operuoti chirurgų, tiek juo norinčių operuotis pacientų. 

Ginekologija, urologija ir pilvo chirurgija - pagrindinės ir esminės chirurgijos kryptys. Kadangi tai yra gana didelės sritys, žinoma, pirmiausia galvojame apie kuo gilesnį jų įsisavinimą, plėtrą ir tobulinimą robotinėje chirurgijoje. Šiandien Vakarų šalyse praktiškai nėra didelės klinikos, kuri neplėtotų robotinės chirurgijos.

Viename moksliniame straipsnyje teko skaityti, kad robotinės chirurgijos neplėtojančios gydymo įstaigos net užsidaro - jos nepajėgia konkuruoti su tomis, kurios yra įvaldžiusios šią chirurgijos rūšį. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, gal net šiais metais, robotinė chirurgija atsiras ir kitose Lietuvos klinikose. Robotinė chirurgija jau sėkmingai pritaikyta ir gydant COVID-19 infekuotus pacientus", - sako ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Pirmosios robotinės operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos 2018 metų lapkričio 19 dieną. Vien per pirmąją savaitę atlikta dešimt robotinių operacijų. Pirmosios dvi buvo atliktos dėl gaubtinės storosios žarnos ir tiesiosios žarnos navikų, o kitos - dėl urologinių ligų bei gimdos patologijos.

„Tai pirmosios robotinės operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Iki šiol mes esame vienintelis centras Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame yra įdiegta robotinė chirurgija. Abiem iš pirmųjų dviejų roboto pagalba operuotų pacienčių mūsų įstaigoje atliekama onkologinė stebėsena - su viena iš jų mačiausi pernai, su kita šiemet - abi jautėsi gerai, nėra jokių ligos atkryčio požymių“, - prisiminė KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

Operacijoms ruošėsi ir JAV

Pasiruošimas robotinei chirurgijai truko apie dvejus metus.

„Man pradėjus dirbti šioje įstaigoje 2017 metų rudenį, jau apie metus buvo planuojamas šios chirurgijos atsiradimas ir jam buvo ruošiamasi. Mūsų įstaigos specialistai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda - chirurgai, anesteziologai, operacinės slaugytojos - perėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, “Senhance„ robotinės chirurgijos mokymo centre.

Ten atlikome operacijas su muliažais ir veterinarijos laboratorijoje operuodami kiaules. Tad pirmosios operacijos, nors ir buvo iššūkis, bet nebuvo visiškai nepažįstamos. Gal todėl neturėjome jokių komplikacijų po pirmųjų operacijų. Jų, žinoma, vėliau buvo, nors ir nedaug - juk tai neišvengiamas bet kokios chirurgijos palydovas, visgi iki šiol mirčių po robotinių operacijų nebuvo“, - pasakojo Chirurgijos departamento vadovas.

Robotinės chirurgijos komandą sudaro 7 chirurgai (trys pilvo chirurgai, du urologai ir du ginekologai) ir 4 operacinės slaugytojos.

Robotinės technologijos chirurgija, N. E. Samalavičiaus teigimu, turi nemažai pranašumų, lyginant su tradicine chirurgija.

„Visų pirma tai puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypač gerą raišką. Robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl leidžia kokybiškiau atlikti operacijas mažose ertmėse. Robotinių instrumentų valdymo tikslumas yra ypatingas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti. Tad geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius vėžys su visu jį supančiu limfatiniu ir kraujagysliniu baseinu pašalinamas kokybiškiau.

Taip pat yra mažesnis pašalinis operacijos poveikis nerviniams rezginiams ir mažesnė nepageidaujama žala įvairioms funkcijoms. Svarbu ir tai, kad sumažėja chirurgo nuovargis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis“, - vardijo Chirurgijos departamento vadovas.

Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirurgas-asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija.

„Robotinės operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės, geresnė ne tik operacijos kokybė, mažesnis kraujo praradimas, bet ir greitesnė paciento pooperacinė reabilitacija, sveikimas, mažesnis nuskausminamųjų vaistų poreikis“, - pridūrė N. E. Samalavičius.

Trys kryptys

Robotinė chirurgija vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgija, urologija ir ginekologija. Visose šiose srityse robotinė chirurgija vystoma vienodais tempais, tad atliktų operacijų skaičius yra labai panašus. Planuojama tokio principo laikytis ir ateityje.

Pasak N. E. Samalavičiaus, KUL chirurgų nuomone, robotinė chirurgija pasiteisino visose trijose srityse.

Šiuo metu KUL galima atlikti iki 7-9 tokių operacijų per savaitę. Tai, ko gero, yra maksimalus kiekis, kai darbas organizuojamas viena pamaina. Didėjant poreikiui, jei darbas būtų organizuojamas dviem pamainomis, galima būtų šį skaičių padidinti dvigubai. Tam reikėtų apmokyti daugiau personalo - ir gydytojų, ir operacinės slaugytojų.

Chirurgijos departamento vadovo teigimu, pritaikyti robotinę chirurgiją būtų galima ir krūtinės ląstos chirurgijoje, tačiau dėl krūtinės ląstos chirurgijos ypatumų turimos robotinės įrangos technologiniai principai neleidžia robotinės įrangos kokybiškai valdyti. Tad torakalinė chirurgija su KUL turima „Senhance“ robotine sistema kol kas nevystoma.

Pasak medikų, susirgus liga, kai reikia operuoti, ligonis visada nori, jog operacinė žaizda būtu mažiausia, operacinis laikas - trumpiausias, nuskausminimas - minimaliausias, komplikacijų skaičius - idealu, jog jų visai nebūtų, o po operacijos ligoniai greitai grįžtų į įprastą veiklą.

„Chirurgijos progresas siekia patenkinti šiuos ligonių lūkesčius. Tradicinė didelių pjūvių chirurgija evoliucionavo į minimaliai invazyvią (laparoskopinę) chirurgiją. Roboto asistuojančios operacijos - tai kitas minimaliai invazyvios chirurgijos vystymosi etapas“, - akcentuoja KUL medikai.

Pabrėžiama, kad 3D videosistema leidžia geriau suvokti operuojamos zonos erdvinį vaizdą, preciziškiau dalinti ir susiūti audinius, tausoti ligonio kraują operacijos metu, geriau kontroliuojant operacijos eigą.

Atsakingas pasiruošimas - sėkmės pagrindas

Pabrėžiama, kad atsakingas pasiruošimas robotinėms operacijoms yra jų sėkmės pagrindas. Dirbti robotinių operacijų metu apmokyti ir slaugytojai, ir anesteziologai.

Slaugytojai paruošia robotą, kad jo padėtis būtų tiksli, roboto „rankos“ būtų tinkamais kampais ir operuojant nemaišytų viena kitai. Toks pasiruošimas trunka apie 10-15 minučių, bet proceso skubinti negalima, nes nuo to tiesiogiai priklauso operacijos eiga ir sėkmė.

Labai svarbus ir pacientų paruošimas.

„Reikėjo mokytis, kaip paguldyti ligonį, kaip užfiksuoti jo padėtį, nes operacijos vyksta stalą pavertus nemenku kampu. Reikalingi laikikliai, specialūs pleistrai, kad pacientas ant operacinio stalo gulėtų saugiai ir stabiliai, turi būti išlaikytas maksimalus paciento kūno raumenų atsipalaidavimas.

Visa tai aktualu ir įprastose operacijose, tačiau robotinių operacijų metu tai itin svarbu“, - prisiminė gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ričardas Žalys, laikinai einantis Reanimacijos ir anestezijos skyriaus vedėjo pareigas.

Pasak jo, kurį laiką pacientai po robotinių operacijų būdavo stebimi reanimacijoje, tačiau, robotinei chirurgijai tampant įprastu dalyku ir sukaupiant vis daugiau patirties, pacientai stebimi pooperacinėje palatoje, o tada pervežami į paprastą palatą.

„Turėdami daugiau patirties galime gerai prognozuoti paciento organizmo reakciją, jo pabudimo po operacijos laiką ir kitus dalykus. Robotinėms operacijoms tampant įprastomis, visi mūsų anesteziologai, budintys prie pacientų, gali padėti chirurgams, kad operacijos praeitų be nesklandumų“, - sakė R. Žalys.