Robotinė chirurgija Klaipėdoje įsibėgėja: atlikta jau 500 operacijų

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad robotinės chirurgijos “atėjimas" į Klaipėdos universitetinę ligoninę tapo proveržiu Baltijos šalių medicinoje. Vertinant sėkmingus robotikos rezultatus ir pranašumus pacientų atžvilgiu, jau planuojamas ir antrojo roboto įdiegimas. Šiuo metu turime vieną robotą. Būta kalbų, kad galbūt galėtume tapti vienu mokymo centrų Rytų Europoje, bet šis klausimas kol kas dar kabo ore - ne mes tai sprendžiame. Tačiau iš tiesų galvojame apie plėtrą, kadangi yra tiek robotu norinčių operuoti chirurgų, tiek juo norinčių operuotis pacientų. 

Ginekologija, urologija ir pilvo chirurgija - pagrindinės ir esminės chirurgijos kryptys. Kadangi tai yra gana didelės sritys, žinoma, pirmiausia galvojame apie kuo gilesnį jų įsisavinimą, plėtrą ir tobulinimą robotinėje chirurgijoje. Šiandien Vakarų šalyse praktiškai nėra didelės klinikos, kuri neplėtotų robotinės chirurgijos. Viename moksliniame straipsnyje teko skaityti, kad robotinės chirurgijos neplėtojančios gydymo įstaigos net užsidaro - jos nepajėgia konkuruoti su tomis, kurios yra įvaldžiusios šią chirurgijos rūšį. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, gal net šiais metais, robotinė chirurgija atsiras ir kitose Lietuvos klinikose. Robotinė chirurgija jau sėkmingai pritaikyta ir gydant COVID-19 infekuotus pacientus", - sako ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Pirmosios robotinės operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos 2018 metų lapkričio 19 dieną. Vien per pirmąją savaitę atlikta dešimt robotinių operacijų. Pirmosios dvi buvo atliktos dėl gaubtinės storosios žarnos ir tiesiosios žarnos navikų, o kitos - dėl urologinių ligų bei gimdos patologijos.

„Tai pirmosios robotinės operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Iki šiol mes esame vienintelis centras Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame yra įdiegta robotinė chirurgija. Abiem iš pirmųjų dviejų roboto pagalba operuotų pacienčių mūsų įstaigoje atliekama onkologinė stebėsena - su viena iš jų mačiausi pernai, su kita šiemet - abi jautėsi gerai, nėra jokių ligos atkryčio požymių“, - prisiminė KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

Operacijoms ruošėsi ir JAV

Pasiruošimas robotinei chirurgijai truko apie dvejus metus.

„Man pradėjus dirbti šioje įstaigoje 2017 metų rudenį, jau apie metus buvo planuojamas šios chirurgijos atsiradimas ir jam buvo ruošiamasi. Mūsų įstaigos specialistai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda - chirurgai, anesteziologai, operacinės slaugytojos - perėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, “Senhance„ robotinės chirurgijos mokymo centre. Ten atlikome operacijas su muliažais ir veterinarijos laboratorijoje operuodami kiaules. Tad pirmosios operacijos, nors ir buvo iššūkis, bet nebuvo visiškai nepažįstamos. Gal todėl neturėjome jokių komplikacijų po pirmųjų operacijų. Jų, žinoma, vėliau buvo, nors ir nedaug - juk tai neišvengiamas bet kokios chirurgijos palydovas, visgi iki šiol mirčių po robotinių operacijų nebuvo“, - pasakojo Chirurgijos departamento vadovas.

Robotinės chirurgijos komandą sudaro 7 chirurgai (trys pilvo chirurgai, du urologai ir du ginekologai) ir 4 operacinės slaugytojos.

Robotinės technologijos chirurgija, N. E. Samalavičiaus teigimu, turi nemažai pranašumų, lyginant su tradicine chirurgija.

„Visų pirma tai puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypač gerą raišką. Robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl leidžia kokybiškiau atlikti operacijas mažose ertmėse. Robotinių instrumentų valdymo tikslumas yra ypatingas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti. Tad geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius vėžys su visu jį supančiu limfatiniu ir kraujagysliniu baseinu pašalinamas kokybiškiau. Taip pat yra mažesnis pašalinis operacijos poveikis nerviniams rezginiams ir mažesnė nepageidaujama žala įvairioms funkcijoms. Svarbu ir tai, kad sumažėja chirurgo nuovargis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis“, - vardijo Chirurgijos departamento vadovas.

Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirurgas-asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija.

„Robotinės operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės, geresnė ne tik operacijos kokybė, mažesnis kraujo praradimas, bet ir greitesnė paciento pooperacinė reabilitacija, sveikimas, mažesnis nuskausminamųjų vaistų poreikis“, - pridūrė N. E. Samalavičius.

Trys kryptys

Robotinė chirurgija vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgija, urologija ir ginekologija. Visose šiose srityse robotinė chirurgija vystoma vienodais tempais, tad atliktų operacijų skaičius yra labai panašus. Planuojama tokio principo laikytis ir ateityje.

Pasak N. E. Samalavičiaus, KUL chirurgų nuomone, robotinė chirurgija pasiteisino visose trijose srityse.

Šiuo metu KUL galima atlikti iki 7-9 tokių operacijų per savaitę. Tai, ko gero, yra maksimalus kiekis, kai darbas organizuojamas viena pamaina. Didėjant poreikiui, jei darbas būtų organizuojamas dviem pamainomis, galima būtų šį skaičių padidinti dvigubai. Tam reikėtų apmokyti daugiau personalo - ir gydytojų, ir operacinės slaugytojų.

Chirurgijos departamento vadovo teigimu, pritaikyti robotinę chirurgiją būtų galima ir krūtinės ląstos chirurgijoje, tačiau dėl krūtinės ląstos chirurgijos ypatumų turimos robotinės įrangos technologiniai principai neleidžia robotinės įrangos kokybiškai valdyti. Tad torakalinė chirurgija su KUL turima „Senhance“ robotine sistema kol kas nevystoma.

Pasak medikų, susirgus liga, kai reikia operuoti, ligonis visada nori, jog operacinė žaizda būtu mažiausia, operacinis laikas - trumpiausias, nuskausminimas - minimaliausias, komplikacijų skaičius - idealu, jog jų visai nebūtų, o po operacijos ligoniai greitai grįžtų į įprastą veiklą.

„Chirurgijos progresas siekia patenkinti šiuos ligonių lūkesčius. Tradicinė didelių pjūvių chirurgija evoliucionavo į minimaliai invazyvią (laparoskopinę) chirurgiją. Roboto asistuojančios operacijos - tai kitas minimaliai invazyvios chirurgijos vystymosi etapas“, - akcentuoja KUL medikai.

Pabrėžiama, kad 3D videosistema leidžia geriau suvokti operuojamos zonos erdvinį vaizdą, preciziškiau dalinti ir susiūti audinius, tausoti ligonio kraują operacijos metu, geriau kontroliuojant operacijos eigą.

Atsakingas pasiruošimas - sėkmės pagrindas

Pabrėžiama, kad atsakingas pasiruošimas robotinėms operacijoms yra jų sėkmės pagrindas. Dirbti robotinių operacijų metu apmokyti ir slaugytojai, ir anesteziologai.

Slaugytojai paruošia robotą, kad jo padėtis būtų tiksli, roboto „rankos“ būtų tinkamais kampais ir operuojant nemaišytų viena kitai. Toks pasiruošimas trunka apie 10-15 minučių, bet proceso skubinti negalima, nes nuo to tiesiogiai priklauso operacijos eiga ir sėkmė.

Labai svarbus ir pacientų paruošimas.

„Reikėjo mokytis, kaip paguldyti ligonį, kaip užfiksuoti jo padėtį, nes operacijos vyksta stalą pavertus nemenku kampu. Reikalingi laikikliai, specialūs pleistrai, kad pacientas ant operacinio stalo gulėtų saugiai ir stabiliai, turi būti išlaikytas maksimalus paciento kūno raumenų atsipalaidavimas. Visa tai aktualu ir įprastose operacijose, tačiau robotinių operacijų metu tai itin svarbu“, - prisiminė gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ričardas Žalys, laikinai einantis Reanimacijos ir anestezijos skyriaus vedėjo pareigas.

Pasak jo, kurį laiką pacientai po robotinių operacijų būdavo stebimi reanimacijoje, tačiau, robotinei chirurgijai tampant įprastu dalyku ir sukaupiant vis daugiau patirties, pacientai stebimi pooperacinėje palatoje, o tada pervežami į paprastą palatą.

„Turėdami daugiau patirties galime gerai prognozuoti paciento organizmo reakciją, jo pabudimo po operacijos laiką ir kitus dalykus. Robotinėms operacijoms tampant įprastomis, visi mūsų anesteziologai, budintys prie pacientų, gali padėti chirurgams, kad operacijos praeitų be nesklandumų“, - sakė R. Žalys.

Robotinė pilvo chirurgija: nuo tulžies pūslės iki storosios žarnos

Viena iš krypčių, kuria vystoma robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, - pilvo chirurgija. Pilvo organų yra daug, tad pradėta nuo paprastesnių operacijų, pavyzdžiui, tulžies pūslės, tačiau atliekamos ir sudėtingesnės operacijos.

Pagrindiniai robotinės chirurgijos pranašumai pilvo chirurgijoje, pasak KUL Chirurgijos departamento vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, yra tie patys, kaip ir kitose chirurgijos rūšyse. Tačiau tam tikri specifiniai pranašumai yra operuojant ligonius, sergančius tiesiosios žarnos vėžiu.

„Dėl geresnio audinių matymo (padidinimas, erdvinis vaizdas) bei lanksčių instrumentų galima tiksliau operuoti mažajame dubenyje, ir daliai ligonių, kuriems priešingu atveju būtų visam gyvenimui suformuojama dirbtinė išangė (stoma) pilvo srityje, išsaugoti virškinamojo trakto vientisumą“, - pabrėžė gydytojas.

„Labiausiai man įsiminė mūsų pirmosios operacijos, nes teko jose visose dalyvauti - tiek pilvo chirurginėse, tiek ginekologinėse ar urologinėse. Tai buvo tarsi plaukimas į nevisiškai pažintus vandenis, ir juos įveikti buvo tikras iššūkis. Tik puikiai organizuotas darbas, labai atsakingas ir ilgalaikis pasiruošimas buvo ir mūsų pirmųjų operacijų, ir visos mūsų robotinės chirurgijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sėkmės laidas.

Iš mano atliktų operacijų labiausiai įsiminė profilaktinis visos storosios žarnos pašalinimas dėl šeiminės polipozės. Tam reikėjo robotinę įrangą perkonfigūruoti į keletą padėčių operacijos metu ir didelės įvairiausių storosios gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos operacijų patirties“, - pasakojo N. E. Samalavičius.

Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriaus vedėjas, pilvo chirurgas dr. Vitalijus Eismontas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiausia robotinė chirurgija buvo plačiai pritaikyta urologinėms operacijoms, tačiau neatsilieka ir pilvo chirurgai.

„Operuodami nuo 2018 metų mes patys nuolat mokomės, geriname įgūdžius, kad galėtume atlikti sudėtingesnes operacijas. Pradėjome nuo tulžies pūslės ir kirkšnies išvaržos operacijų. Dabar vystome storosios žarnos chirurgiją - atliekamos operacijos sergantiems vėžiu, jas daugiausia atlieka profesorius Samalavičius. Kasos, kepenų chirurgija yra labai sudėtinga, net ir robotinė, tačiau dėl gerybinių auglių esame atlikę keletą kepenų operacijų. Manau, tai pradžia“, - sakė chirurgas.

V. Eismontas teigė, kad kaupiant patirtį norisi atlikti daugiau pasiruošimo ir įgūdžių reikalaujančių operacijų - svarstoma operuoti antinksčių, kepenų auglius.

„Aš atlieku tulžies pūslės, kirkšnies išvaržų, kepenų operacijas. Atlikau ir sudėtingas operacijas - vieną antinksčių operaciją dėl vėžio, taip pat operaciją dėl stemplės achalazijos. Tai gana reta liga, kurios atvejų ligoninėje per metus būna vos keli. Atlikau ir vieną robotinę skrandžio mažinimo operaciją, pacientas tikrai gerai jaučiasi, numetė daug svorio.

Tokios operacijos trunka ilgiau, joms reikia laiko pasiruošti. Veikti yra ką, tačiau negalime robotu operuoti kiekvieno paciento. Turime kruopščiai atlikti tyrimus, kad kiekvienas pacientas būtų operuojamas tokiu būdu, kuris bus efektyviausias ir tinkamiausias pagal paciento sveikatos būklę“, - pabrėžė V. Eismontas.

Su robotine įranga operuojantys pilvo chirurgai savo patirtį aprašo ir moksliniuose straipsniuose, pristato Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

„Šiandien jau esame išspausdinę 8 straipsnius apie pilvo chirurgijos ir ginekologijos operacijas, atliekamas robotine įranga, taip pat vieną apie mūsų visų robotinės chirurgijos rūšių pirminę patirtį tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje “Web of Science (Clarivate Analytics)".

Šiuo metu į tarptautinį mokslinį žurnalą atiduotas spausdinti dar vienas straipsnis apie pilvo chirurgiją, kitas dar ruošiamas. Jau pabaigtas pirmasis mūsų straipsnis iš urologijos srities - apie robotinę prostatos vėžio chirurgiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nes jau turime sukaupę didelę ir labai svarbią patirtį. Taip pat išspausdinti dar 6 straipsniai Lietuvos moksliniuose prestižiniuose žurnaluose.

Didžiausias mūsų mokslinių darbų indėlis yra į storosios žarnos vėžio chirurgiją, kur esame padarę tarptautiniu masteliu reikšmingą indėlį į pasaulinės mokslinės literatūros lobyną.

Taip pat reikėtų paminėti, kad apie mūsų robotinės chirurgijos patirtį iki šiol jau yra perskaityta daugiau nei 30 pranešimų Lietuvos ir užsienio konferencijose", - vardijo N. E. Samalavičius.

Klaipėdos medikų patirtimi domisi kolegos iš užsienio

Jau kelerius metus Klaipėdos universitetinė ligoninė sulaukia svečių iš kitų ligoninių bei kitų šalių, kurie domisi robotika ir KUL įdirbiu, mokosi iš Klaipėdos medikų.

KUL Chirurgijos departamento vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus teigimu, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje lankėsi nemažai Lietuvos įvairių specialybių gydytojų, kuriems buvo suteikta galimybė stebėti robotines operacijas.

"Ne vienas Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentas dalyvavo šiose operacijose atlikdamas savo rezidentūros studijų dalį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Turėjome ir nemažai šias operacijas stebinčių studentų iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Mūsų įstaigoje lankėsi ir mūsų robotine chirurgija domėjosi chirurgai iš Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių.

Deja, pandemijos laikotarpiu dėl suprantamų priežasčių tokių vizitų skaičius sumažėjo. Nors man asmeniškai 2019 metais teko baigti specialius chirurgų konsultantų mokymo kursus Italijoje, kad padėčiau chirurgams kitose šalyse pradėti robotines operacijas su mūsų turima robotine įranga, vis dėlto iki šiol kiekvienas, pradedantis operuoti tokiu būdu, net ir Lietuvoje turi baigti mokymus specialiame mokymo centre Italijoje.

Tad ne vien tai, o ir pačios robotinės chirurginės įrangos nebuvimas kitose Lietuvos ir Baltijos šalių gydymo įstaigose didesnius interesantų srautus riboja", - pasakojo Chirurgijos departamento vadovas N. E. Samalavičius.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotinės chirurgijos operacijas atliekančius medikus konsultuojantis Siegeno (Vokietija) St. Marien ligoninės Bendrosios, visceralinės ir vaskulinės chirurgijos departamento vadovas profesorius Dietmar Stephan teigė, jog per kelerius metus robotinė chirurgija pažengs į priekį dideliu greičiu. Jau dabar chirurginėje praktikoje pritaikomi vis pažangesni robotai, o po kiek laiko juos bus galima diferencijuoti skirtingoms operacijoms.

„Šiandien pasauliniu mastu naudojant robotą atliekama tik penki procentai operacijų, o po kelerių metų situacija neabejotinai sparčiai keisis. Konkurencija tarp kūrėjų ne tik padarys robotinę chirurgiją labiau finansiškai prieinamą naudoti, bet ir pati įranga neišvengiamai taps tobulesnė.

Kita vertus, šiandien sakydami “robotinė operacija" turime omenyje tarsi vieną ir tą patį veiksmą. Tikėtina, kad netrukus kalbėsime apie vienos ar kitos robotinės sistemos privalumus vienoje ar kitoje chirurgijos srityje ir, lygindami juos tarpusavyje, galėsime atsirinkti, kas atneša didžiausią naudą pagrindiniam tikslui - paciento sveikatai.

Tarp visų Baltijos šalių robotinė chirurgija šiuo metu plėtojama tik Lietuvoje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia dirbama su keturių rankų robotine sistema „Senhance“. Atliekamos pilvo chirurgijos, urologijos, ginekologijos robotinės operacijos. Dirba dešimt įvairių specialybių gydytojų, slaugytojai, anestezistai. Per tą laiką padaryta didelė pažanga, o rezultatai - labai geri. Tik laiko klausimas, kada Klaipėdos universitetinės ligoninės pavyzdžiu paseks ir kitos Lietuvos bei Baltijos šalių ligoninės", - teigė profesorius.

Operuodami robotu chirurgai išlaiko maksimalią koncentraciją

Ginekologija - viena iš trijų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vystomų robotinės chirurgijos krypčių. Ginekologinės robotinės operacijos atliktos ne tik Klaipėdos krašto gyventojoms, bet ir pacientėms iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio šalių.

Dėl pandemijos per pirmąją koronaviruso bangą praėjusiais metais ginekologai neturėjo galimybės naudotis robotine įranga pagrindinėje KUL operacinėje, tačiau bendras robotinių ginekologinių operacijų skaičius neatsilieka nuo pilvo chirurgijos ir urologijos - trečdalis operacijų yra ginekologinės.

„Didžioji dalis operacijų yra dėl navikų - tiek gerybinių, tiek piktybinių. Tačiau apie pusę operacijų sudaro onkologinės ligos, daugiausia - gimdos vėžys. Robotinė chirurgija labai tinka šiai ligai operuoti. Didėjant patirčiai, vis dažniau atliekamos tokios sudėtingos operacijos, kai šalinama ne tik ligos pažeista gimda su priedais, bet ir dubens limfinės struktūros. Būtent jų metu atsiskleidžia visas robotinės chirurgijos efektyvumas“, - teigė Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys.

Pasak jo, svarbūs robotinės chirurgijos pranašumai yra labai ryškus chirurgo kontroliuojamas operacinio lauko vaizdas, galimybė naudoti įvairius instrumentus, taip pat ir ultragarsinį skalpelį, judesių tikslumas ir saugumas dirbant šalia gyvybiškai svarbių anatominių dubens struktūrų - magistralinių kraujagyslių, šlapimtakių, dubens nervų. Labai svarbu ir tai, kad pats chirurgas nuvargsta mažiau, tad atlikdamas išplėstines operacijas, kurios trunka ilgiau, operuojantis gydytojas, dirbdamas ergonomiškomis sąlygomis, gali išlaikyti maksimalią koncentraciją, negalvodamas apie pečių juostos skausmą ir nuovargį. Tai kur kas saugiau ir pacientei.

Apžvelgdamas rezultatus R. Šiaulys džiaugėsi, kad robotine chirurgija operuotos ne tik Klaipėdos krašto gyventojos, bet ir pacientės iš Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus bei užsienio - Latvijos ir Rusijos.

"Galima drąsiai teigti, kad šiandien robotinė chirurgija ginekologijoje ir ypač onkoginekologijoje užėmė deramą vietą.

Gydoma vis sudėtingesnė patologija, operacijų trukmė beveik susilygino su analogiškų endoskopinių operacijų trukme, išlaikomi aukšti saugumo standartai ir labai žemas komplikacijų lygis.

Kitaip tariant, tai jau tampa įprasta mūsų darbo dalimi ir kasdienybe. Jei tik leidžia aplinkybės, stengiamės operuoti naudodami robotinę įrangą, nes tai pirmiausia yra saugiau pacientėms", - sakė R. Šiaulys.

Gydytojas akcentavo, kad kai kuriais atvejais pacientės į namus išvyksta jau antrą parą po robotinės operacijos, o visos pacientės išleidžiamos 4-5 parą besijausdamos puikiai.

„Gerai dirbant savo darbą visos operacijos yra sėkmės istorijos. Kai pasiekėme 100 operacijų ribą, vertinome rezultatus ir galim pasidžiaugti, kad komplikacijų po robotinės operacijos yra visai nedaug, jos adekvačios, palyginti su laparoskopinėmis operacijomis. Bet rimtų komplikacijų neturėjome, nes įvertiname, kuriai pacientei robotinė chirurgija būtų tinkamiausias būdas, o kurią geriau operuoti laparoskopiškai. Kiekvienu onkologinės ligos atveju, siekdami geriausio gydymo rezultato, sprendžiame multidisciplininiame gydytojų pasitarime“, - kalbėjo Akušerijos ginekologijos departamento vadovas.

Pasak Š. Šiaulio, kai buvo atlikta 100 ginekologinių operacijų, straipsnis apie patirtį buvo publikuotas moksliniame žurnale.

„Manau, kai praeis 5-7 robotinės chirurgijos KUL metai, galėsime plačiau įvertinti ir giliau išanalizuoti, kokie yra šios chirurgijos pranašumai, ar po tokių operacijų buvo recidyvų. Bet jau dabar akivaizdu, kad ši chirurgija rado savo vietą mūsų darbe, bent jau dubens srities chirurgijoje tikrai“, - sakė R. Šiaulys.

Urologijoje robotinės operacijos tapo auksiniu standartu

Pasaulyje robotinė chirurgija ypač plačiai pritaikoma urologinėse operacijose, o robotinė radikali prostatektomija jau yra tapusi auksiniu gydymo standartu.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus pasakojo, kad pirmoji urologinė robotinė operacija, ligoninėje atlikta gydytojo Mariaus Jasėno, buvo robotinė varikocelektomija. Tai santykinai mažesnio sudėtingumo operacija, po kurios atliekamos operacijos vis sudėtingėjo išnaudojant robotinės įrangos specifiką.

„Prasidėjus robotinėms operacijoms mes bandėm robotinę įrangą įvairioms urologinėms operacijoms, atlikome operacijas dėl inkstų ligų - dėl inkstų auglių, inkstų konkrementų, šlapimtakių susiaurėjimo. Taip pat operavome mažojo dubens srityje - atlikome radikalias prostatos operacijas dėl auglių. Šiai operacijai robotinė įranga ypač tinka. Taip pat atliktos tarpvietės prolapso korekcijos“, - vardijo R. Venckus.

Jo teigimu, robotinė įranga neabejotinai pasiteisina atliekant radikalią prostatektomiją. Tai radikalus prostatos pašalinimas sergant lokaliu prostatos vėžiu.

"Ypač robotinė įranga tinka operacijoms, kuriose būtinas preciziškumas, tikslumas operuojant nedideliame operaciniame plote. Dėl to, be radikalios prostatektomijos, atliktos robotinės sakrokolpopeksijos (operacijos dėl dubens prolapso ligos), robotinės pieloplastikos (operacijos dėl geldelės ir šlapimtakio jungties susiaurėjimo), robotinė pielolitotomija (operacijos dėl didelio geldelinio akmens).

Robotinė radikali prostatektomija tapo auksiniu gydymo standartu, nes 3D videosistema, judesių preciziškumas leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, jas išdalinti ir suformuoti uretros - šlapimo kaklelio jungtį.

Visi šie patobulinimai sumažina galimų komplikacijų riziką, pagreitina šlapimo valdymo ir erekcijos atsistatymą, didina operacijos radikalumą šalinant auglį.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėjus robotines radikalias prostatektomijas ryškiai sumažėjo radikalių prostatektomijų, atliekamų kitais metodais. Atlikome robotines radikalias prostatektomijas išsaugodami nervų-kraujagyslių pluoštą. Tai operacija, kurios metu ne tik pašalinamas auglys, bet ir išsaugoma lytinė funkcija", - akcentavo R. Venckus.

Pasak gydytojo, tai labai svarbu, kadangi po atliktos radikalios prostatektomijos didžioji ligonių dalis patiria lytinės funkcijos sutrikimą. Urologai dažnai tai priima kaip neišvengiamą komplikaciją šalinant prostatos liauką. Vis dėlto prasidėjus robotinėms radikalioms prostatektomijoms, ypač po operacijų išsaugant nervų-kraujagyslių pluoštą, vis dažniau vyrai pasisako apie atsinaujinantį lytinį gyvenimą.

„Mums malonu, kai pavyksta atlikti didelės apimties operacijas su minimaliu poveikiu ligonio sveikatai ir gyvenimo kokybei. Analizavome savo pooperacinius rezultatus - be įklotų gyvena daugiau nei 90 procentų operuotų vyrų“, - rezultatais džiaugėsi R. Venckus.

Dėl šių priežasčių natūralu, kad didžioji dalis jau atliktų robotinių urologinių operacijų - radikalios prostatektomijos. Priklausomai nuo auglio, ligonio būklės atliktos įvairios modifikacijos robotinės radikalios prostatektomijos - su prostatos liauka pašalinti ir dubens limfmazgiai, išsaugant nervų-kraujagyslių pluoštą.

Taip pat pacientams atlikta robotinė sakrokolpopeksija, robotinė pieloplastika, robotinė nefrektomija, robotinė pielolitotomija, robotinė varikocelektomija.

Pasak R. Venckaus, pandeminiu laikotarpiu per 2020 metus KUL atlikta apie 2,5 karto mažiau prostatos biopsijų, palyginti su 2019 m. Tai reiškia, jog mažiau vyrų nustatomas prostatos auglys ir mažiau vyrų gali būti operuojami. Pavojingiausia, jog šiems ligoniams, kuriems prostatos auglys nenustatytas ankstyvos stadijos, liga vystysis ir komplikuosis.

Prostatos vėžys dažniausiai nebylus, be jokios simptomatikos. Atsiradus kraujui šlapime, skausmams kauluose – liga dažniausiai būna pažengusi, kurią galima gydyti tik chemoterapija ar simptomiškai. Įdiegus robotinę sistemą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsirado galimybė maksimaliai padėti žmogui, sergančiam prostatos vėžiu, o jei kreipiamasi laiku – išoperuoti jį su minimaliomis pooperacinėmis komplikacijomis, anksti sugrąžinti jį į kasdieninę veiklą.

„Šis pandeminis laikas labai apribojo ankstyvo prostatos vėžio programos vykdymą. Mes pastebime, kad vis daugiau nustatome išplitusių prostatos auglių, kai nebegalime siūlyti tausojančios robotinės radikalios prostatektomijos“, - dėmesį atkreipė R. Venckus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės urologai savo patirtį operuojant robotine įranga pristato kasmetiniuose Lietuvos urologų draugijos suvažiavimuose, straipsniai su darbo rezultatais publikuoti žurnaluose, taip pat buvo sukurtas informacinis filmas apie robotinę radikalią prostatektomiją, kuris buvo demonstruotas Vokietijos urologų suvažiavime 2019 metais.