Raupų bakterijos gali būti raktas į mūsų kūnų regeneraciją

Mokslininkai nustatė, kad šios bakterijos gali perprogramuoti gyvūnų viduje esančias ląsteles ir padidinti jų kepenų dydį nepadarydamos žalos - vietoj to suteikdamos jiems "atjaunėjusią" būseną.

Mycobacterium leprae gali užkrėsti nervus, odą, akis ir nosies gleivinę, sukeldama bjaurias opas, gumbus ir iškilimus, būdingus raupsams.

Ši bakterija gali "užgrobti" ląsteles, kad galėtų plisti per savo šeimininką, suteikdama jam daugiau audinių, kuriuos galėtų užkrėsti, sakė Edinburgo universiteto Regeneracinės medicinos centro profesorė Anura Rambukkana.

"Ši bakterija negali augti laboratorijos lėkštelėje kaip E. coli ar kitos. Šiuo požiūriu ji turi realių apribojimų. Žinoma, ribotumas gimdo naujoves", - sakė jis "Euronews Next".

Rambukkana ir jo kolegos teigia, kad atskleidus, kaip šios bakterijos gali regeneruoti audinius, būtų galima sukurti naujus gyvybę gelbstinčius ir senėjimą stabdančius gydymo būdus ir išvengti kepenų transplantacijos.

Raupų bakterijos gali "perprogramuoti" ląsteles

Bendradarbiaudama su JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentu Baton Ružo mieste, Luizianoje, komanda parazitu užkrėtė 57 šarvuočius - natūralius raupų bakterijų šeimininkus - ir palygino jų kepenis su neužkrėstų ar infekcijai atsparių šarvuočių kepenimis.

Jie nustatė, kad užsikrėtusių gyvūnų kepenys buvo padidėjusios, tačiau sveikos ir turėjo tuos pačius gyvybiškai svarbius komponentus - kraujagysles, tulžies latakus ir funkcinius vienetus, vadinamus skiltelėmis, - kaip ir neužkrėstų bei atsparių šarvuočių.

Rambukkana sakė, kad komandos kepenų patologijos ekspertas, kuris lygino kepenų audinius, buvo "nustebintas, kokios normalios buvo kepenys", ir negalėjo atskirti, kurios buvo užkrėstos, o kurios atsparios. "Jos buvo tokios geros".

Užkrėstų šarvuočių kepenyse taip pat buvo nustatyti genų raiškos modeliai - ląstelės sukūrimo planas - panašūs į jaunų gyvūnų ir žmogaus vaisiaus kepenų modelius.

Mokslininkai mano, kad taip atsitiko todėl, kad bakterijos "perprogramavo" kepenų ląsteles, sugrąžindamos jas į ankstyvesnę progenitorinių ląstelių stadiją, panašią į kamienines ląsteles.

Tuomet šios diferencijavosi į naujas kepenų ląsteles ir augino naujus kepenų audinius.

Pažeistų kepenų atstatymas - ir dar daugiau

Komanda tikisi, kad jų rezultatai, paskelbti žurnale "Cell Reports Medicine", yra raktas į regeneracinių gydymo metodų, kurie galėtų atkurti pažeistas žmonių kepenis ir net pakeisti kai kurias senėjimo sukeltas žalas kitose kūno dalyse, pažangą.

Šiuo metu pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta du milijonai žmonių.

Kepenų transplantacija šiuo metu yra vienintelė gydymo galimybė žmonėms, sergantiems galutinės stadijos kepenų nepakankamumu.

Komanda jokiu būdu negalvoja užkrėsti žmonių raupų bakterijomis; ji tiesiog stebi, kaip jos elgiasi organizme, kad atskleistų kelius, kuriuos ateityje būtų galima paskatinti vaistais, - paaiškino Rambukkana.

"Jos milijonus metų mokėsi savo natūraliame šeimininke labai tiksliai atlikti šį darbą", - pridūrė jis.

Tyrime nedalyvavęs daktaras Darius Widera iš Readingo universiteto palankiai įvertino tyrimo rezultatus.

"Apskritai, rezultatai gali atverti kelią naujiems terapiniams kepenų ligų, tokių kaip kepenų cirozė, gydymo metodams", - sakė jis.

"Tačiau, kadangi tyrimai atlikti naudojant šarvuočius kaip modelinius gyvūnus, neaišku, ar šie daug žadantys rezultatai gali būti pritaikyti žmogaus kepenų biologijai ir kaip jie gali būti pritaikyti".

"Grožis" iš žvėries

Siekdami tęsti šiuos tyrimus, Rambukkana ir jo kolegos dabar tiria raupsais sergančius pacientus endeminėse šalyse, pavyzdžiui, Filipinuose, Indijoje ir Etiopijoje, norėdami išsiaiškinti, ar šarvuočiams pastebėtas regeneracijos reiškinys pasireiškia ir žmonėms.

Šie netradiciniai tyrimai turi įdomų filosofinį aspektą, sakė jis.

"Mes galime išmokti turtingos biologijos iš neturtingųjų ligų, kurios yra apleistos, ir perkelti [išvadas] į turtingųjų žmonių ligas", - sakė jis "Euronews Next", pridurdamas, kad šių vykdomų klinikinių tyrimų metu daugiausia dėmesio skiriama odos regeneracijos užuominų paieškai.

Kitaip tariant: liga, kuri šimtmečius bjaurojo pacientus ir dėl kurios jų buvo vengiama, dabar gali turėti paslapčių išsivysčiusių šalių senėjimą stabdančiam gydymui.

"Mes stengiamės iš žvėries padaryti grožį", - sakė Rambukkana.