Rasa Baliutavičiūtė: „Labiausiai džiugina, kad savo darbe galiu augti ir tobulėti“

R. Baliutavičiūtė garbingu „Metų specialisto“ apdovanojimu buvo įvertinta už reikšmingą indėlį į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą pandemijos kontekste, ypatingą organizuotumą ir sutelktumą, sprendžiant svarbius su pandemijos valdymu, ir ne tik, susijusius klausimus bei nuoširdų atsidavimą savo profesijai.

Pelnėte „Metų specialisto“ apdovanojimą. Kokią reikšmę jis jums turi? Kokios emocijos ir mintys sukosi galvoje?

Šis apdovanojimas - tai malonus įvertinimas, džiaugiuosi jį gavusi, džiaugiuosi, kad savo darbais buvau naudinga, galėjau kažkam padėti, patarti, konsultuoti. Jis dar labiau įpareigoja tobulėti savo darbe, profesinėje veikloje. Emocijos, žinoma, malonios, manau, kiekvienam malonu, kai tavo darbai būna pastebėti ir įvertinti.

Ar tikėjotės tokio įvertinimo?

Tiesą sakant, darbų sukūryje net buvau pamiršusi, kad tokie rinkimai yra, tad ir apmąstymų, kuris specialistas šiais metais bus įvertintas šia nominacija, nelabai buvo.

Esate Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja. Galbūt teko pastebėti, kaip keičiasi vaikų ir jaunimo sveikata bėgant laikui?

Pastaruoju metu nerimą kelia didėjantis vaikų, turinčių nutukimo ir antsvorio problemų bei regos sutrikimų, skaičius. Šias problemas vienareikšmiškai dar padidino ir pandemija, nes praėjusiais metais didžiąją mokslo metų dalį vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, buvo apribotas neformalusis ugdymas, vaikai mažiau judėjo, daugiau laiko praleido prie ekranų.

Fizinis aktyvumas yra itin svarbi vaikų geros sveikatos dalis.

Per mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris lemia antsvorio ir nutukimo atsiradimą.

Pakankamas fizinis aktyvumas suteikia galimybę augti ir vystytis vaiko organizmui, padeda formuotis taisyklingai laikysenai bei turi įtakos visų organizmo sistemų veiklai.

Įvairių tyrimų metu yra nustatyta, kad pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir mokymosi rezultatams, dėmesio sukaupimui. Tad ši sritis yra labai svarbi ir aktuali, į tai turi atkreipti dėmesį ir pedagogai, ypač pradinių klasių, kurie patys ir veda šias pamokas.

Viena iš prioritetinių veiklos sričių mokyklose visuomenės sveikatos specialistams - fizinio aktyvumo skatinimas, ties tuo dirbama tikrai daug, tačiau labai svarbus ir visos mokyklos bendruomenės požiūris.

Galbūt yra ir dar kokie nors veiksniai, į kuriuos reikėtų labiau susikoncentruoti ar skirti daugiau dėmesio?

Dar viena svarbi problema, kurią įžvelgiu ugdymo įstaigose, tai mokinių mityba. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose nuo 2017 m. maitinimo organizavimą koordinuoja visuomenės sveikatos biurai, pasitelkę tą sritį išmanančius dietistus bei maisto technologus.

Nuo 2017-ųjų įvyko dideli pokyčiai, kurie tikrai pagerino ikimokyklinio ugdymo vaikų mitybą. Šių pokyčių įgyvendinimą palengvino tai, kad maitinimo organizavimas yra vykdomas pačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos.

Tuo metu bendrojo ugdymo mokyklų maitinimo organizavime įžvelgiame daug dalykų, kuriuos reikėtų taisyti, tačiau visuomenės sveikatos biurai mokyklose, kitaip nei darželiuose, maitinimo neorganizuoja.

Didžiojoje dalyje Klaipėdos miesto mokyklų maitinimą organizuoja privatūs maitinimo paslaugų teikėjai, o visuomenės sveikatos specialistai tikrina, ar maitinimas mokyklose atitinka tam tikrus Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Tikrai būna atvejų, kad maitinimo paslaugos teikėjai nesivadovauja tvarkos aprašu ir jo reikalavimais, dėl to kyla įvairių pažeidimų. Tai draudžiami produktai vaikų mityboje, nesilaikoma patiekalų dažnumo ir pan.

Taip pat pasitaiko atvejų, kad maistas tiekiamas ne pagal valgiaraščius ar valgiaraščiai parengiami nekompetentingai (ne pagal nustatytus reikalavimus). Kyla problemų ir dėl pritaikyto maitinimo, kuris reikalingas tam tikrai mokinių daliai dėl alergijų ar kitų lėtinių neinfekcinių ligų.

Žinoma, yra ugdymo įstaigų, kuriose maitinimo organizavimas vykdomas tikrai gerai ir yra iš ko imti pavyzdį, tačiau norėtųsi, kad taip būtų visose miesto ugdymo įstaigose.

Kokią įtaką jūsų darbui padarė koronaviruso pandemija? Kaip jis pasikeitė?

Pandemija padarė gana stipriai pakeitė mūsų darbo pobūdį, atsirado daug naujų funkcijų, kurių iki pandemijos nevykdėme, turėjome persiorentuoti, susidėlioti prioritetus, kurie darbai yra svarbesni, kuriuos galime atlikti vėliau, nes iš tiesų darbų gausa buvo didžiulė: darbas mobiliuosiuose punktuose, epidemiologinių atvejų tyrimai, mokinių testavimas ir visi kiti COVID-19 pandemijos darbai.

Taip pat praėjusiais metais daug darbų teko perkelti į nuotolinę erdvę, nuotoliniu būdu buvo vedami ir fizinio aktyvumo užsiėmimai bei kitos veiklos. Galime pasidžiaugti, kad susidūrę su pandemijos iššūkiais įgijome ir daugiau patirties naujose veiklose, taip pat teko artimiau bendradarbiauti su kitomis įstaigomis. Tai leido labiau pažinti kitų sektorių darbus bei žmones.

Su kokiais iššūkiais ar sunkumais tenka susidurti darbe?

Didžiausi iššūkiai ir sunkumai šiuo metu yra susiję su specialistų trūkumu. Visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, - labai svarbūs darbuotojai, tačiau šiuo metu jų labai trūksta, tad tikras iššūkis koordinuoti darbus ugdymo įstaigose, skirti pavaduojančius specialistus.

Šiuo metu net pasitaiko situacijų, kai vienas specialistas, be savo aptarnaujamų įstaigų, dar turi net po kelias kitas ugdymo įstaigas, kuriose specialisto nėra.

O kas jums labiausiai patinka ar labiausiai džiugina dirbant šį darbą?

Labiausiai džiugina tai, kad savo darbe galiu tobulėti, augti, mokytis, dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose, realizuoti save, dalyvauti darbo grupėse ir iš arti matyti teisės aktų kūrimo procesą. Yra laisvės kūrybiškumui organizuojant įvairias sveikatinančias veiklas. Darbas yra įvairus, yra palikta laisvės pačiam kurti, galvoti ir įgyvendinti naujas idėjas, darbas nėra monotiniškas ir tik nuo tavęs priklauso, kiek jis tau bus įdomus.