Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės

Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos dr. Rugilės Pilvinienės, benzodiazepinų grupės vaistus būtina skirti ir vartoti labai atsakingai, mat netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių.

„Benzodiazepinai turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui gydyti, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras (vadinamajai premedikacijai), trumpalaikei nemigai gydyti, tam tikrose situacijose sergant epilepsija.

Problemos dėl benzodiazepinų vartojimo yra susijusios su jų vartojimu per ilgai ir tais atvejais, kai gydymui geriau tiktų vartoti kitų grupių vaistų“, - tvirtina dr. R. Pilvinienė.

Pasak dr. R. Pilvinienės, ilgai benzodiazepinų yra linkę vartoti senyvi žmonės (65 metų ir vyresni), kuriuos vargina nemiga. Kalbant su tokiais pacientais, paaiškėja, kad nemigai gydyti benzodiazepinų jie vartoja metų metais, išrašius šeimos gydytojui. „Senyvi pacientai teisinasi, kad jei nustotų vartoti benzodiazepinų, tai visai neužmigtų ar nemiegotų.

Vis tik senyviems žmonėms benzodiazepinai kelia tam tikrų pavojų. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartodami benzodiazepinų, senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu.

Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač, jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą“, -  teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Iš tiesų kai kurie benzodiazepinai sukelia nerimą malšinantį poveikį, nesukeldami stipraus migdomojo poveikio, ir tai gali palengvinti sergančiųjų nerimo sutrikimu būklę.

Tačiau benzodiazepinų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, t. y., kai nerimas nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą. Tokiais atvejais vaisto turi būti vartojama ribotą laiką ir prižiūrint gydytojui, turinčiam patirties gydant nerimo sutrikimą.

Svarbu atminti, jog benzodiazepinų vartojimas gali būti pavojingas tam tikrų profesijų žmonėms. Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jei pavartojęs benzodiazepinų pacientas miega per mažai, budrumo sumažėjimo rizika gali padidėti.

Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimo ir eismo įvykių ryšys buvo žymesnis jauniems vairuotojams. Reikšminga tai, kad eismo įvykių rizika smarkiai didėja benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu. Tai – suprantama, nes benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu, stiprėja slopinantis benzodiazepinų poveikis.  

Dr. R. Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų  rekomenduojama vartoti trumpai. Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo, kuris gydomas. Nemigos atveju benzodiazepinų vartojimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nerimo sutrikimui gydyti benzodiazepinai gali būti vartojami ilgiau – 8-12 savaičių. „Atkreiptinas dėmesys, kad benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę.

Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas.  Todėl benzodiazepinus paskyręs gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo benzodiazepinais kursas bus ribotas ir išsamiai  paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Beje, dozės mažinimo laikotarpis taip pat įsiskaito į bendrą gydymo benzodiazepinais trukmę“, - aiškina pašnekovė.

Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais. Fizinės priklausomybės rizika padidėja vartojant kelių benzodiazepinų grupės vaistų derinį, nepaisant ar tai nerimą malšinantis ar  migdantis vaistas. Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų.

Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių. Nutraukimo simptomų gali atsirasti per keletą dienų po vaisto vartojimo nutraukimo.

Dr. R. Pilvinienė pažymi, jog benzodiazepinų grupės vaistai, turėtų būti išrašomi ir vartojami labai atsakingai. Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse. Pacientai turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo trukmės.