Psichologė: iš skyrybų skausmo padeda išlipti asmeninio gyvenimo kūrimas

Žmogui tenka išgyventi daug nemalonių jausmų – juk tai netektis, sako „Krizių įveikimo centro“ psichologinės pagalbos specialistė Jūratė Činčikaitė ir paaiškina, kas labiausiai gali padėti išlipti iš šios daugialypės krizės.

Artimųjų palaikymas, ne patarimai

Psichologė J. Činčikaitė primena, kad skyrybų sunkumai prasideda dar iki pačių skyrybų – juk sprendimas skirtis neatsiranda per sekundę.

Anot jos, žmonės ilgą laiką gali būti abejonėse, ir jose būtina išbūti tiek, kiek reikia, kartais vėl ir vėl grįžti prie tų pačių klausimų ir svarstymų. Šalia mūsų esantys žmonės yra itin svarbūs norint įveikti gyvenimo sunkumus, tačiau reikia suprasti, koks palaikymas mums iš tiesų reikalingas ir naudingas.

„Labai svarbu, kad aplink būtų tie žmonės, kurie gali tiesiog būti drauge šiame svarstymų, abejonių kely, kad ir kokios tos abejonės būtų. Deja, dažnai artimieji turi kategorišką nuomonę, koks sprendimas teisingas.

Didelė dovana krizės metu yra turėti žmogų, kuris gali pabūti šalia su visomis abejonėmis. Tai leidimas žmogui pačiam svarstyti, o ne gauti kito patarimus, pavyzdžiui, „tu juk jau nusprendei“, „jau visi seniai žinojom, kad tau reikia skirtis“, „taigi net klausimo jau nebegali būti“ ir pan.

Tai nepadeda, nes pats žmogus turi savo viduje priimti sprendimą, antraip abejonės nenustos graužusios ir vėliau. Sprendimo procesas turi praeiti natūraliu savo keliu“, – sako „Krizių įveikimo centro“ budinti savanorė.  

Tačiau, anot jos, pats žmogus gali atvirai pasakyti savo artimiesiems, kokio palaikymo, pagalbos jam reikia. „Kartais mes baiminamės ir numojame ranka į savo artimus žmones, sakydami, kad jie nesupras, bet tiesus pasakymas:

„man reikia, kad su manimi tiesiog pabūtum ir drauge pasvarstytum, priimtum mane besiblaškantį“ gali padėti gauti reikiamą palaikymą. Artimieji gali tai išgirsti, verta pabandyti“, - pataria psichologė.  

Užsisklendusiems sunkiau

Žinoma, pasak J. Činčikaitės, ne kiekvienas gali pasisakyti, kad jam sunku – jei visą laiką buvo užsisklendęs, linkęs slėpti jausmus ir emocijas, ir krizės atveju elgsis panašiai – slėps nuo artimųjų savo išgyvenimus.

„Tai sueikvoja dar daugiau žmogaus energijos, nes reikia ne tik išgyventi krizę, bet ir vaidinti vaidmenį slepiant, kas vyksta. Tie žmonės, kurie yra labiau linkę dalintis su kitais savo emocijomis, ir krizinėje situacijoje bus linkę atsiskleisti ir parodyti, kad jiems sunku. Taigi turės didesnę tikimybę gauti pagalbą“, – pastebi „Krizių įveikimo centro“ psichologė.

Kita vertus, psichologė pažymi, jog krizė atveria galimybes keistis mums asmenybiškai, keisti savo elgesio modelius, kad ir, pavyzdžiui, išdrįsti paprašyti palaikymo, psichologinės pagalbos. Anot jos, apskritai skyrybos, kaip ir kitos krizės gyvenime, yra didžiulė galimybė tobulėti – keistis, atrasti, pamatyti savo poreikius, suprasti, kaip norisi iš tiesų gyventi.

Atsijoti draugų nereiktų

Nors sakoma „draugą nelaimėje pažinsi“, psichologė pataria krizės metu neskubėti nurašyti kai kurių draugų ar šeimos narių. „Žmonės aplink mus yra labai įvairūs ir jie mums reikalingi įvairūs.

Taip, gal ne kiekvienas artimasis gali kalbėtis egzistencinėmis ar vertybinėmis temomis, suteikti absoliutų palaikymą, išklausyti, bet mums reikia visokių žmonių, pavyzdžiui, tokių, su kuriais galima tiesiog pasijuokti, pakalbėti apie orą – tiesiog lengvai pabūti“, – sako J. Činčikaitė.

O tiems žmonėms, kurie krizės momentu mus gali sužeisti – užkabinti jautrias vietas, psichologė pataria nebijoti atvirai, bet gražiai, draugiškai pasakyti: „man dabar sunkus laikotarpis, aš noriu truputį atitolti“.

„Sunkiu, kriziniu laikotarpiu būtina ypač saugoti save ir nebijoti pasakyti, ko norisi. Tikrai verta kiek atitolti nuo tų, kurie gali įskaudinti, žeisti. Taip pat reiktų pasaugoti save nuo skaudinančių situacijų, pavyzdžiui, matant laimingą draugo šeimą.

Tačiau reikia suprasti, kad amžinai tai tęstis negali. Aštriu krizės laikotarpiu reikia save labiau pasaugoti ir žiūrėti, su kuo norisi bendrauti, tačiau paskui nepamirškime sugrįžti į santykius“, – pažymi krizių įveikimo specialistė.   

Vyksta socialinių ryšių inventorizacija

Pasak J. Činčikaitės, skyrybos yra sudėtinga krizė dar tuo, kad dažniausiai skiriamasi ne su vienu žmogumi, o su visa socialinių ryšių sistema – atsiskiria dvi draugų ir artimųjų sistemos. „Galime turėti artimų žmonių, atėjusių iš partnerio pusės, su kuriais po skyrybų neįmanoma palaikyti tokių pačių glaudžių santykių.

Skyrybų atveju artimųjų ratas dar labiau apkarpomas ir tai labai skaudu, vyksta santykių inventorizacija – su kuo galime toliau palaikyti ryšius, su kuo teks atsisveikinti ir tai išgyventi, kas gali mus palaikyti, o su kuo reikia sugebėti neišsiskirti, nors šiuo metu labai sunku bendrauti“, – pastebi psichologė.

Pagalbos prašyti nedrąsu, bet verta

Jei artimoje aplinkoje nėra galinčių tinkamai palaikyti žmonių, pasak jos, visada verta prisiminti, kad palaikyti ir padėti gali psichologas. Nors kKartais žmonės gėdijasi kreiptis pagalbos. „Krizės laikotarpiu žmogus susiduria su itin stipriais, sunkiais jausmais, su kuriais tvarkytis sunku.

Pavyzdžiui, skyrybas lydi ne tik netekties, bet ir gėdos bei kaltės jausmai. Tai labai susiję su stereotipais, pavyzdžiui, kad santuoka yra mūsų vertės atspindys – tai yra, jei santuoka griūna, galbūt kažkas su manimi yra negerai.

Todėl ir baisu kreiptis pagalbos – baisu išgirsti patvirtinimą. Bet dažniausiai būtent psichologo kabinete ateina suvokimas, kad esame normalūs, kad visi mūsų jausmai kažką reiškia“, – sako J. Činčikaitė.

Anot jos, apskritai skyrybų krizės laikotarpiu žmogui kyla labai stiprūs ir gilūs vertybiškai jausmai, apgalvojami egzistenciniai dalykai, todėl šiame kelyje labai svarbu turėti kažką šalia, su kuo apie tai galima pasikalbėti, išsidiskutuoti, rasti sau atsakymus.

„Skyrybos yra tam tikro instituto praradimas – juk augome su nuostata, kad santuoka, šeima yra neatsiejama gyvenimo plano dalis, o staiga tas planas griūna, tad žmogui kyla klausimas, kokia dabar mano vertė visuomenei. Taip pat kyla klausimai dėl savo vyriškumo ar moteriškumo. Apie tai verta kalbėtis“, – sako psichologė.  

Freepik.com nuotr.