Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, jai dar neparodžius simptomų

Šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė įspėja, kad jei nejaučiame jokių neįprastų simptomų – nebūtinai reiškia, kad esame sveiki, mat nieko nė neįtariantiems pacientams neretai nustatomas ryškus tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumas, kepenų pažeidimai ar dislipidemija. Gydytoja pataria, kokius profilaktinius tyrimus būtina atlikti kiekvienam, kad išvengtume gresiančių ligų ir sveikatos sutrikimų.

Kraujo tyrimuose – organizmo būklės išklotinė

Į kasdienybę be jokių simptomų gali pasibelsti ne viena liga, tačiau pirmuosius jos ženklus gali išduoti profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai. Anot medicinos centro „Antėja“ šeimos gydytojos G. Kabašinskienės, kraujo tyrimai gali parodyti širdies ligų riziką padidinančio „blogojo“ cholesterolio lygį bei trigliceridų kiekį, kuriems padidėjus, žmogui dažniausiai nepasirodo jokie simptomai.

„Tyrimai pasufleruoja ir paciento gliukozės kiekį kraujyje – labai svarbų rodiklį, kuris nustato riziką susirgti diabetu ir leidžia kontroliuoti būklę. Taip pat būtent iš kraujo tyrimų rodiklių galime atpažinti inkstų funkcijos sutrikimus: ankstyvi inkstų ligų požymiai, tokie kaip padidėjęs kreatinino ar šlapalo kiekis kraujyje, dažnai nesukelia jokių simptomų“, – sako gydytoja.

Viena dažniausiai be ryškių simptomų diagnozuojama lėtinė liga – geležies stokos anemija. Pasak G. Kabašinskienės, beveik kiekvieną dieną tenka konsultuoti darbingo amžiaus moteris, kurios skundžiasi besitęsiančiu nuovargiu, bendru silpnumu, tačiau į šiuos simptomus numoja ranka, manydamos, jog tai yra paprasčiausiai greito gyvenimo ritmo rezultatas. Visgi, gydytoja pasakoja, kad pakoregavus geležies atsargas ir stiprinant organizmą, pacientės vėl susigrąžina puikią gyvenimo kokybę ir jaučia padidėjusį darbingumą. 

„Laboratorinių tyrimų specialistai ir šeimos gydytojai taip pat dažnai atkreipia dėmesį į kepenų būklę – ją parodo pasikeitę kepenų fermentų rodikliai. Taip pat kraujo tyrimų pagalba diagnozuojami įvairūs ankstyvų stadijų skydliaukės sutrikimai, kaip hipotiroidizmas ar hipertiroidizmas. Dažnai pacientai pro akis praleidžia įvairių mineralų ir vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų D ar B12 trūkumo simptomus, tačiau juos vėlgi gali padėti nustatyti atitinkami kraujo tyrimai“, – aiškina specialistė.

Ji pabrėžia, kad kraujo tyrimai yra vienas esminių rodiklių nustatant ir uždegimines ligas – padidėjęs C reaktyvus baltymas (CRB) gali parodyti, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai, dar prieš pasireiškiant simptomams. Kraujo tyrimai padeda diagnozuoti ir daug lėtinių ligų, kurios pradinėse stadijose neišsiduoda jokiais simptomais, pavyzdžiui, hepatitus B ir C.

Kada ir kaip dažnai turėtume atlikti kraujo tyrimus?

Medikė pabrėžia, kad simptomų nejaučiančiam ir sveikatos kokybe nesiskundžiančiam žmogui profilaktinius kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus. Šalia bendrojo kraujo tyrimo G. Kabašinskienė ragina pasitikrinti ir vitamino D bei feritino koncentraciją kraujyje, taip pat atlikti vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimus.

„Vitaminas D yra svarbus ne tik dėl bendros savijautos ar geresnės nuotaikos, bet ir dėl kitų mineralų, tokių kaip kalcis ar magnis pasisavinimo. Žemą šio vitamino lygį turinčioms moterims netgi padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriais vėžiniais susirgimais.

Štai feritino tyrimai labai aktualūs gausiomis menstruacijomis sergančioms moterims, kad būtų išvengiama anemijos. Už energiją atsakingas vitaminas B12 taip pat iš dalies lemia sveikai atrodančių plaukų, odos, nagų būklę, o folio rūgštis – aktuali ne tik besilaukiančioms ar planuojančioms pastoti, ji svarbi kepenų bei žarnyno funkcijoms. Pastarųjų dviejų vitaminų tyrimas dažnai atliekamas kartu, įtariant megaloblastinę mažakraujystę“, – pasakoja „Antėja“ šeimos gydytoja.

Ji priduria, kad kai kuriems pacientams tam tikri tyrimai rekomenduojami atlikti dažniau. Ypač tiems, kurie turi jau diagnozuotų sveikatos problemų, tokių kaip skydliaukės sutrikimai, hiperlipidemija, mažakraujystė ar tam tikrų vitaminų stoka. Anot G. Kabašinskienės, gydytojams sekant tokių pacientų tyrimų dinamiką, vertinant gydymo veiksmingumą paprastai rekomenduojama pakartoti tyrimus porą kartų per metus.

„Kadangi kiekvieno žmogaus būklė yra individuali ir tai, kas aktualu vienam, gali būti visiškai neaktualu kitiems, dėl tyrimų atlikimo visuomet rekomenduoju pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jis tikslingai parinks tyrimus pagal jaučiamus simptomus, gyvenimo būdą, asmeninę bei šeimos ligos istoriją“, – priduria ji.