Profesorius Pranas Šerpytis: „Neigiamos emocijos – rūdys, ėdančios mūsų širdį ir kraujagysles“
Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas prof. Pranas Šerpytis pasakoja, kuo skiriasi ūmus ir lėtinis stresas, kaip su juo kovoti ir ką būtina žinoti norint išsaugoti gerą sveikatą.
Lėtinis stresas – širdies ir kraujagyslių priešas
Pasak profesoriaus, stresas ne visada yra žalingas – trumpalaikės stresinės situacijos, tokios kaip jaudulys prieš svarbų susitikimą, nekelia grėsmės sveikatai. Tačiau ilgą laiką besitęsiantis stresas, dar vadinamas lėtiniu, daro didelį neigiamą poveikį organizmui.
„Stresas – tai kūno reakcija į fizinį ar psichologinį veiksnį, kurį suvokiame kaip grėsmingą. Jeigu stresą patiriame trumpą laiką, nieko blogo nenutiks. Grėsmė atsiranda tuomet, kai susiduriame su aiškios pabaigos neturinčiu, pasikartojančiu įpročiu, trunkančiu nuo kelių mėnesių iki kelerių ar net keliolikos metų. Tai vadinama lėtiniu stresu. Jis neleidžia mūsų kūnui atsigauti, grįžti į normalią būseną. Jį patirdami galime jausti įvairių negalavimų: padažnėjusį širdies ritmą, padidėjusį kraujospūdį, tankesnį kvėpavimą, raumenų įtampą, gali sutrikti ir virškinimo sistema. Lėtinis stresas alina mūsų imuninę sistemą, daro ją mažiau atsparią įvairioms ligoms, taip pat sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Ilgalaikis stresas yra vienas koronarinės širdies ligos ir insulto rizikos veiksnių“, – apie stresą pasakoja prof. P. Šerpytis.
Lėtinį stresą gali sukelti įvairios gyvenimo situacijos, tokios kaip nuolatiniai finansiniai rūpesčiai, problemos šeimoje ar darbe, artimo žmogaus netektis ar liga, tačiau taip pat jį sukelia ir lėtinės ligos, tokios kaip sugedę dantys ar depresija.
„Patiriant stresą, mūsų smegenys padidina streso hormonų – kortizolio, adrenalino, noradrenalino ir vazopresino – gamybą. Viena pagrindinių streso hormonų funkcijų – padidinti mūsų energijos lygį, kad galėtume susidoroti su iškilusia stresine situacija. Tam, kad tai padarytume, organizmas į kraują išskiria daugiau gliukozės, nes ji naudojama kaip energijos suteikianti medžiaga. Taip mūsų organizmas pasiruošia kovai. Nuolat patiriant stresą, organizmas vis išskiria cukrų, taip kraujyje kaupiasi gliukozė, kuri ilgainiui gali pakenkti kraujagyslėms“, – aiškina profesorius.
Anot jo, net ir vaikystėje ar jaunystėje patirtas stresas palieka pėdsakų – įvairūs trauminiai įvykiai susiję su didesniu organizmo uždegimo lygiu ir rizika išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms vėliau.
„Tačiau tai, žinoma, priklauso nuo kiekvieno žmogaus genetikos, organizmo būklės ir ligų. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, net ir nuolat patirdami stresą nebūtinai iškart pajusite, kad blogėja jūsų širdies sveikata. Kardiovaskulinės ligos gali vystytis ir keliolika metų. Dažniausiai pirmieji simptomai patiriant lėtinį stresą yra lėtinio nuovargio sindromas, miego sutrikimai. Yra atliktas tyrimas, rodantis, kad darbe patiriamas stresas 40 proc. padidina kardiovaskulinių ligų riziką, o socialinė izoliacija, vienišumas šių ligų riziką išaugina 50 proc. Tačiau gera žinia ta, kad užsiimant malonia veikla galima išvengti neigiamų streso padarinių arba juos atitolinti“, – sako prof. P. Šerpytis.
Padės sportas, kokybiškas miegas ir mėgstama veikla
Profesorius įsitikinęs, kad kiekvienai stresinei situacijai galima rasti antistresą, kuriuo gali tapti mėgstama veikla.
„Nėra vienos taisyklės, tik jų visuma. Kovoti su stresu padės reguliari mankšta, sveika mityba, vidutinio kūno svorio palaikymas ir mėgstama veikla. Vieni atsipalaiduoja su gera knyga ar filmu, kiti – susitikę su draugais ar užsiimdami kita malonia veikla. Svarbiausia – geros emocijos. Būtina kokybiškai išsimiegoti, bent 7–9 valandas kasdien, nes tai gyvybiškai svarbu tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Reguliarus miegas atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant nuo streso ir mažinant jo poveikį. O visų svarbiausia yra judėti – sportas padeda atnaujinti organizmo veiklą. Kasdien reikėtų būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių, svarbu tai daryti reguliariai. Tinka įvairūs jogos, raumenų atpalaidavimo pratimai, šokiai, bėgimas, meditacija ar bet kurios kitos rūšies sportas. Ypač svarbu į rutiną įtraukti daugiau fizinio aktyvumo tiems, kurie įtampą patiria kasdien. Patariama pasirinkti tinkamą veiklą pagal pomėgius“, – sako jis.
Didina ir cukrinio diabeto riziką
Gydytojas ragina pagalvoti, ką galime daryti kitaip, ko atsisakyti, kad sumažintume kasdien patiriamą stresą: „Dabar kiekvienas žmogus nori uždirbti milijoną ir labai dėl to stengiasi – dirba viršvalandžius, dėl darbo aukoja laiką su šeima, savo pomėgius ir poilsį. Taip gyvenant nereikės daug laiko, kad pajustume nuovargį, pakiltų mūsų arterinio kraujo spaudimas, pradėtų kankinti nemiga. Pajutus šiuos ar kitokius simptomus reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją – jis yra mūsų sveikatos advokatas.“
Pasak prof. P. Šerpyčio, lėtinis stresas gali sukelti krūtinės anginą, insultą, miokardo infarktą, arterijų uždegimą, taip pat padidinti kraujospūdį ir netgi paskatinti cukrinį diabetą.
„Mokslininkai nustatė, kad vidutinis ar didelis stresas susijęs su 2–3 kartais padidėjusia tikimybe susirgti cukriniu diabetu. Nuolat stresą patiriantys žmonės dažniau skundžiasi širdies ir skilveline aritmija, prieširdžių virpėjimu. Didelis stresas susijęs ir su nesveika mityba, didesniu kūno svoriu. O antsvoris ir nutukimas yra svarbūs padidėjusio cholesterolio rizikos veiksniai“, – pasakoja profesorius.
Anot jo, padidėjęs cholesterolis gali prisidėti prie kardiovaskulinių ligų vystymosi, o jį koreguoti galima keičiant gyvenimo būdą. Tačiau kai kuriais atvejais, jei situacija užleista, cholesterolio lygis padidėjęs dėl genetinio polinkio ar žmogus serga tokiomis ligomis kaip krūtinės angina, cukrinis diabetas, miokardo infarktas ar insultas, gali tekti vartoti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį, – statinus.
„Per didelis cholesterolio kiekis gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi, ši – sukelti infarktą ir insultą. Laiku nustačius ir paskyrus medikamentinį gydymą statinais galima sumažinti išeminių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, riziką“, – apie cholesterolio kontrolės svarbą pasakoja prof. P. Šerpytis.
Daugiau pozityvumo – mažiau ligų
Norint būti sveikiems, anot profesoriaus, reikia daugiau pozityvumo.
„Pasižiūrėkime į ilgaamžius žmones. Per visą savo gyvenimą jie turėjo tikrai daug stresinių situacijų, patyrė negandų, ištvėrė daugybę karo baisybių, tačiau gyvena ilgai. Daug kas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą – kuo jis pozityvesnis, tuo geriau. Lietuvius vadinu Baltijos italais – mes turime labai daug emocijų. Tik mums, kitaip nei italams, trūksta saulės ir vitamino D. Todėl tai reikia kompensuoti geromis emocijomis. Kuo aktyvesni būsime, tuo daugiau pozityvumo turėsime. Visuomet sakau, kad, jei nori būti laimingas, bent tris kartus per dieną pagirk kitą žmogų, apsupk geromis emocijomis aplinkinius. Pyktis ir pavydas – rūdys, ėdančios mūsų kraujagysles. Jeigu jaučiate, kad palūžote, nepavyksta susidoroti su stresu, apsilankykite pas specialistą. O kai kuriems pakanka tiesiog gerai išsimiegoti ar išeiti atostogų. Mes, gydytojai, galime nukreipti tinkama linkme, patarti, bet žmogus pats turi imtis veiksmų, vedančių į geresnę sveikatą. Linkiu visiems daugiau pozityvumo“, – sako prof. P. Šerpytis.
Rašyti komentarą