Priešmenstruacinis disforinis sindromas (PMDS): sunki būsena, kurią moterys vis dar renkasi kentėti.

Daugelis PMDS ir PMS simptomų panašūs: tai emocinis dirglumas, apetito praradimas arba padidėjimas, krūtų tempimo jausmas. Tačiau PMDS taip pat pasireiškia itin sunkia emocine būsena ir kraštutinėmis ar net suicidinėmis mintimis.

„Ta savaitė yra išbraukta iš mano gyvenimo ir tik norisi prasėdėti savo kambaryje ir pralaukti“, – patirtimi dalijosi viena iš Bendra.lt kalbintų herojų.

Šiame audiopasakojime išgirsite trijų moterų, patiriančių itin sunkių PMDS simptomų, asmenines patirtis. Įžvalgomis sutiko pasidalinti gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir ilgametę ginekologo patirtį sukaupęs Vytautas Klimas.

Perspėjame, jog turinyje minimos kraštutinės ir suicidinės mintys.

Kaip ir PMS, moteriai, kamuojamai PMDS, simptomai pasireiškia maždaug savaitę iki mėnesinių ir baigiasi vos joms prasidėjus. Įdomu tai, kad labai stiprios kraštutinės ar suicidinės mintys gali dingti vos per parą.

Todėl pacientei įtarus PMDS labai svarbu stebėti simptomų cikliškumą. Tam prašoma vesti specialų simptomų žurnalą. 

PMDS koreliacija su depresija ypač aukšta. Atrasta, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu smegenų dalyse, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, vyksta stiprūs šią funkciją sunkinantys pokyčiai.

Vieno tyrimo metu skenuojant smegenis pastebėta, kad sunkiais PMS atvejais smegenų veikla turi panašumų su depresiją išgyvenančių žmonių. Pastarųjų metų tyrimai skelbia, kad moterys su PMDS depresiją patiria aštuonis kartus dažniau.

Nors sindromas gydytojams žinomas daugybę metų, atsakymų turime labai mažai ir tiksli PMDS priežastis dar nėra nustatyta, tačiau manoma, kad tai susiję su estrogeno lygio kintamumu moters ciklo metu.

Diagnozavus PMDS pacientei iš pradžių turėtų būti pasiūlyti natūralūs gydymo būdai, tokie kaip mitybos ir miego sureguliavimas, pakankamo fizinio aktyvumo užtikrinimas, raminamieji žoliniai preparatai, psichoterpija.

Jei minėtų priemonių neužtenka, hormonus bandoma sureguliuoti medikamentiniu būdu – kontraceptikais arba antidepresantais. 

Psichiatrė G. Germanavičienė ir ginekologas V. Klimas sutinka, jog medikų bendruomenėje trūksta bendradarbiavimo šia tema.

Tiek šeimos gydytojas, tiek psichiataras, tiek ginekologas privalo turėti pakankamai žinių apie šį sutrikimą tam, jog galėtų jį atpažinti ir paskirti atitinkamą gydymą.

Deja, kalbintų moterų patirtys liudija, jog dažnai PMDS simptomai lieka tinkamai neįvertinti. Dažnai neatsižvelgiama į simptomų cikliškumą ir jie priskiriami depresijai, todėl skiriamas pastovus gydymas antidepresantais.

Tačiau naujosios kartos mokslininkai vis dažniau kalba apie nemedikamentines alternatyvas. Psichiatrė G.Germanavičienė pasakoja, jog Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė šiemet planuoja atlikti tyrimą, kuriame bus tiriamas lietuvės neuromokslininkės Emilės Radytės kompanijos „Samphire Neuroscience“ sukurtas prietaisas, kuris elektromagnetinių impulsų dėka slopina moterų, patiriančių PMDS, simptomus.

Lietuvoje reikiamos pagalbos moterys dažnai nesulaukia ne tik dėl informacijos stokos, bet ir dėl vyraujančios PMS stigmos. Moterų patirtys liudija, kad sunkūs PMS simptomai neretai pačių moterų rate yra numenkinami ir priimami kaip duotybė, su kuria reikia tiesiog susitaikyti. 

Šiuo pasakojimu norime paskatinti visas moteris daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, o jeigu priešmenstruacinis laikotarpis itin sudėtingas,  nebijoti prašyti specialistų pagalbos.

Audio pasakojimo galite klausyti čia: https://www.bendra.lt/lt/priesmenstruacinis-disforinis-sindromas-pmds-sunki-busena-kuria-moterys-vis-dar-renkasi-kenteti-v1

Šį pasakojimą įkvėpė skaitytojų idėjos. Žinote, kokios temos dar liko nepaliestos?

Pasiūlykite jas Idėjų mugėje! Kartu nušvieskime tai, kas svarbu.

Šis darbas parengtas BENDRA.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą.

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.