Pavasarį pailgėjusios dienos ne visus veikia teigiamai – ką daryti, jeigu pasireiškė pavasarinė depresija?

Gydytojas psichiatras Vidmantas Dainora sako, kad toks reiškinys yra vadinamas pavasarine depresija, tačiau jis gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, polinkio į depresiją ir ilgą laiką ignoruotų sveikatos problemų.

„Polinkis į depresiją dažniausiai yra susijęs su išsivysčiusiu neuromediatorių – smegenyse esančių cheminių junginių, kurie lemia žmogaus elgesį ir jutimų suvokimą bei reguliuoja emocijas – sutrikimu.

Kai atėjus pavasariui ir ilgėjant dienoms neuromediatorinė sistema dar yra prisitaikiusi prie tamsos, kai kuriuos žmones šviesa veikia neigiamai. Dėl to dar labiau sutrinka neuromediatorių apykaita ir pasireiškia depresijos simptomai“, – pasakoja V. Dainora.

Anot gydytojo psichiatro, sezoninė depresija taip pat gali būti susijusi su organizme atsiradusia vitaminų ir mikroelementų stoka ar žiemą pasireiškusiais ir ignoruotais negalavimais, kurie paūmėjo prasidėjus pavasariui, dėl padidėjusio mikroelementų ir vitaminų trūkumo.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Gydytojas psichiatras sako, kad įprastai žmonės skuba sau diagnozuoti depresiją, turėdami galvoje ne ligą, o suprastėjusią nuotaiką ar tiesiog sunkiai keldamiesi ryte į darbą. Tokiu atveju reikia ne specifinio medikamentinio gydymo, o užtikrinti sveiką ir subalansuotą mitybą, susitvarkyti savo gyvenimo būdą, reguliariai skirti laiko sau bei mėgstamai veiklai, kuri teiktų džiaugsmą. Be to, labai svarbu pasirūpinti miego higiena.

Taip pat reikia nusistatyti dienos režimą ir suskirstyti veiklas į atliekamas ryte, per pietus bei vakare. Patariama ir tinkamai sureguliuoti savo fizinį aktyvumą – didesnio intensyvumo treniruotėmis užsiimti šviesiuoju dienos metu, o vakarus skirti lengvesnio pobūdžio veiklai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui.

„Minėtus pokyčius „įdiegti“ į savo gyvenimą užtrunka, todėl spręsti apie jų veiksmingumą galima tik praėjus mėnesiui ar dviem. Jeigu po šio laikotarpio jūsų emocinė sveikata negerėja, reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą.

Profesionalios pagalbos nedelsiant reikia ieškoti ir tada, kai ryte prabundate anksčiau nei reikia, o vakare negalite užmigti, nesinori užsiimti mėgstama veikla ar ji neteikia jokio pasitenkinimo, dingsta apetitas, pastebimai prastėja nuotaika“, – pataria V. Dainora.

Gydymo metodai – taikomi individualiai

Gydytojas psichiatras sako, kad pirmiausia, ką pataria pacientui, kamuojamam prastos emocinės sveikatos – tęsti veiklas, kuriomis jis užsiėmė iki šiol, ypač teikiančias džiaugsmą. Be to, vizito metu gydytojas, įvertinęs individualią paciento situaciją, skiria antidepresantą, kurį vartojant galima visiškai išgyti.

„Antidepresantas kiekvieną organizmą veikia skirtingai, todėl vieni sveikatos pagerėjimą ir simptomų susilpnėjimą jaučia po savaitės, kiti – po dviejų. Įprastai toks teigiamas vaistų klinikinis poveikis, kurį norėtų užfiksuoti gydytojas, atsiranda vartojant antidepresantą bent mėnesį, o tai darant iki pusės metų pasireiškia geriausias jo efektas“, – aiškina V. Dainora.

Jeigu praėjus mėnesiui nuo antidepresanto vartojimo pradžios žmogus nejaučia jokio pagerėjimo, rekomenduojama pakartotinai kreiptis į gydytoją psichiatrą tam, kad vėl būtų įvertinta sveikatos būklė ir pakoreguotas gydymo planas.

Vengiant pagalbos – gresia liūdnos pasekmės

Gydytojas psichiatras įspėja, kad vengdamas kreiptis pagalbos, kai kamuoja depresija, laikui bėgant žmogus atsiriboja nuo bendravimo su kitais, daugiau laiko praleidžia gulėdamas lovoje, sutrinka jo darbinė veikla ir įprastas gyvenimas.

Tada žmogus yra linkęs save nuvertinti ir jaustis niekam nereikalingas, jį apninka gyvenimo beprasmiškumo mintys, o galiausiai galvoje ima suktis niūrios mintys apie savižudybę ir būdus, kaip ją įvykdyti.

„Jeigu žmogus kreipiasi pagalbos depresijos paūmėjimo stadijoje ir kliniškai matoma, kad ambulatorinę pagalbą teikti jau per vėlu, tada dažniausiai siūloma gydytis psichiatrinio profilio stacionare. Jame pacientui suteikiamas reikiamas gydymas ir pagalba, kad būtų galima išvengti labai liūdnų pasekmių“, – teigia V. Dainora.

Kaip tinkamai rūpintis savo emocinės sveikatos būkle?

Gydytojas psichiatras Vidmantas Dainora sako, kad kiekvienas, norintis užtikrinti stabilią emocinės sveikatos būklę, turėtų stebėti ir vertinti savo savijautą. Be to, labai svarbu atsiradus simptomams, kurie kelia nerimą, trukdo darbinei veiklai ar neigiamai paveikia gyvenimo kokybę, laiku kreiptis į gydytoją profesionalios pagalbos.