Pasaulis be diabeto iki 2050-ųjų: (ne)įmanoma misija?

Anksčiau šis progresas dažniausiai sietas su naujais atradimais vakcinų, antibiotikų ir antimikrobinių vaistų srityje. Dabar vis dažniau proveržį gydant įvairias ligas pavyksta pasiekti pasitelkiant skaitmenines technologijas. Ne išimtis ir diabetas.

Suvaldysime ar įveiksime: ką atneš tebesitęsianti mokslo revoliucija?

Vaistai, padėsiantys visiškai išgydyti diabetą, dar neišrasti. Vis dėlto per pastaruosius kelis dešimtmečius pasiekti rezultatai imunoterapijos ir kamieninių ląstelių srityse nuteikia optimistiškai.

„Kalbėti apie visišką diabeto išgydymą greičiausiai dar per anksti. Tačiau pakoregavę gyvenseną ir pasitelkę naujausias technologijas diabetu sergantys žmonės jau kurį laiką gali ganėtinai komfortiškai valdyti savo ligą.

Artimoje ateityje jie tai galės daryti dar efektyviau“, – sako sveikatos technologijų įmonių grupės „Kilo Health” Kasparas Aleknavičius.

1999 m. Amerikos maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino nuolatinių gliukozės jutiklių (NGJ) tinkamumą kraujo gliukozės kraujyje stebėsenai.

Nuo to laiko NGJ naudojantiems pacientams nebereikia badytis pirštų kiekvieną kartą norint nusistatyti insulino kiekį kraujyje. Lig šiol išliekantis nepatogumas – poreikis kas dvi savaites keisti patį jutiklį.

Eksperto nuomone, jau netrukus turėtų pavykti gerokai prailginti laiko tarpą tarp privalomo jutiklių keitimo. „Sparčiai tobulėjant jutiklių technologijoms, mokslininkams greitai gali pavykti ir visiškai eliminuoti poreikį juos keisti“, – prognozuoja Kasparas.

Toliausiai šia linkme pažengė bendrovė „Eversense“, kuri nuo 2018-ųjų pardavinėja implantuojamą gliukozės jutiklį. Jį po oda pacientai gali laikyti net 90 dienų. Vienintelis trūkumas – jutikliui implantuoti reikia nesudėtingos chirurginės procedūros, kuri siejama su tam tikra, nors ir minimalia, infekcijos rizika.

Kitas žingsnis – dirbtinė kasa

Bene didžiausius lūkesčius šiuo metu kelia NGJ technologija kartu su insulino pompa. Šis principas, pasak Kasparo, leidžia sukurti uždaro ciklo (kilpos) sistemą, arba, kitaip tariant, dirbtinę kasą.

„Ši technologija yra itin sparčiai tobulinama integruojant vienkartinės automatinės dozės nustatymo funkciją, individualias vartotojų sąsajas, pranešimus apie nuokrypius nuo normų ir kitus reikiamus sprendimus“, – aiškina K. Aleknavičius.

Anot futuristo, atsakingo už klinikinę plėtrą, plėtojant šiuolaikines technologijas labai svarbi verslo, mokslo, investuotojų ir sprendimų priėmėjų tinklaveika.

Šiuo tikslu spalio 4 ir 5 d. K. Aleknavičius prisijungs prie daugiau nei 150 kitų skaitmeninių sveikatos technologijų ekspertų iš viso pasaulio. Lenkijos sostinėje Varšuvoje vyksiančios dviejų dienų trukmės konferencijoje „Health Tech Forward” sektoriaus lyderiai aptars pačias naujausias tendencijas ir daugiausia žadančias inovacijas skaitmeninių sveikatos sprendimų srityje.

Pašnekovas toliau pratęsia, kad kita sritis, kurioje galime tikėtis proveržio I tipo diabeto valdyme, yra imunoterapija. Šio tipo diabetą paprastai sukelia imuninės sistemos reakcija, kai kūnas pradeda per klaidą pulti save.

Taigi tam užkirsti kelią galėtume perprogramuodami imuninę sistemą taip, kad ši gebėtų atpažinti ir nustotų atakuoti insuliną gaminančias beta ląsteles.

„Kol kas šis metodas yra tik eksperimentinis, tačiau bandymų rezultatai daug žadantys. Ištobulinus metodą, taptų įmanoma pristabdyti ar net visiškai užkirsti kelią diabetui vystytis jam dar esant ankstyvos stadijos“, – tvirtina įmonių grupės „Kilo Health” futuristas.

Raktas į sėkmę – individualiai pritaikyti sprendimai

Kaip didžiausią kliūtį siekiant ne tik sėkmingai suvaldyti, bet ir vieną dieną visiškai išgydyti diabetą, Kasparas įvardija tai, kad pacientai skiriasi savo genotipu ir fiziologija.

Tad ir gydymo būdai turi būti kiek galima geriau pritaikyti individualiems paciento poreikiams. Tai ypač aktualu kalbant apie II tipo diabetą, kurį galima gana lengvai suvaldyti pakoreguojant paciento gyvenseną.

„Kai sakome „gana lengvai“, turime galvoje tai, kad net nedideli paciento elgsenos ir rutinos pokyčiai gali smarkiai pagerinti sveikatą. Tačiau ar keisti elgseną ir rutiną yra paprasta?“ – retoriškai klausia Kasparas.

Ir skuba pridurti, kad daugeliui žmonių keisti savo įpročius toli gražu nėra lengva. Laimė, šiuolaikinės skaitmeninės technologijos siekti teigiamų pokyčių leidžia kur kas paprasčiau, nei tai buvo galima padaryti prieš kelis dešimtmečius.

Anot K. Aleknavičiaus, pagrindinis šiuolaikinių skaitmeninių technologijų pranašumas yra tai, kad jos įgalina žmogų priimti sprendimus, paremtus tiksliais duomenimis ir individualiais, realiuoju laiku fiksuojamais rodikliais.

„Kalbant apie diabetą, tai ir sinchroninė bei asinchroninė komunikacija su endokrinologais ir mitybos specialistais, ir mobiliosios programos, skirtos reikiamai insulino dozei remiantis NGJ duomenimis nustatyti.

Be to, mane ypač džiugina tai, kad pasaulyje sparčiai populiarėja skaitmeniniai sprendimai, kuriais naudodamiesi pacientai, tiek kenčiantys nuo diabeto, tiek nuo kitų ligų, gali daug greičiau ir pigiau gauti papildomą psichologinę pagalbą. Tikiu, kad tai yra itin svarbi sveikimo nuo visų ligų proceso dalis.“