Paprastoji kiaulpienė – ne tik gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas

Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių,atspariausių ir ištvermingiausių  vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė.

Botaninė charakteristika

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacumofficinale F. H. Wigg) priklausoastrinių Asteraceae (Bercht. & J. Presl) šeimai.

Daugiametis 10–25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stora, sultinga, geltona ar geltonai ruda, baltu viduriu. Lapai giliai skiautėti susitelkę skrotelėmis. Gegužės mėnesį išauga žiedynstiebiai, kurių viršūnėje yra po vieną graižą.

Praėjus kelioms savaitėms po žydėjimo, subręsta vaisiai – šviesiai rudi lukštavaisiai su skristukais, kuriuos platina vėjas; graižas – tarsi pūkinė galvutė. Viename augalesubręsta iki 8000 sėklų.Augalas paplitęs Europoje, Azijoje.

Vertingas ir perspektyvus vaistinis bei maistinis augalas

Vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys (Taraxiciradix) – kasamos antrųjų arba trečiųjų auginimo metų rudenį (rugsėjį–spalį, augalų vegetacijos pabaigoje) arba anksti pavasarį (prieš vegetacijos pradžią). Kiaulpienių lapai (Taraxicifolium) renkami atželiantys (balandžio–gegužės mėn.), o kiaulpienių žiedynai (Taraxiciflos) skinami  (balandžio–gegužės mėn.).

Europos farmakopėjoje aprašoma vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys kartu su kiaulpienių lapais (Taraxaciradixcumherba).

Paprastosios kiaulpienės tiek antžeminėje, tiek požeminėje dalyse kaupiasi biologiškai veikliejijunginiai, todėl visos augalo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti.

Pastaruoju metu pasaulyje įvairiapusiškai tiriamos šio augalo cheminės, farmakologinės, toksikologinės savybės, o jų gydomosios savybės pagrindžiamos klinikiniais tyrimais.

Kiaulpienių šaknyse kaupiasi terpenai, triterpenai: taraksasterolis, β – taraksasterolis; jų 16-hidroksi junginiai.

Be to, šaknyse yra inulino, karotinoidų (liuteino), riebalų rūgščių (miristino rūgštis), mineralų, cukrų (fruktozės, gliukozės, manitolio), vitaminų, gleivių, pektininių medžiagų.

Lapuose gausu vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, C, D) ir mikroelementų (geležies, silicio, magnio, natrio, kalio, cinko, mangano, vario, ir fosforo), beta karotino, ksantofilų, chlorofilo.

Kiaulpienių žieduose kaupiasi fenolinės rūgštys.

Indikacijos ir naudojimas

Paprastoji kiaulpienė naudojama įvairių šalių tradicinėje medicinoje kaip natūrali diuretinė priemonė.

Dabar Europoje, Azijoje ir Amerikoje jų preparatai pritaikomi šiuolaikinėje medicinoje hipertenzijai, edemoms, priešmenstruaciniam sindromui, necukriniam diabetui, staziniam širdies nepakankamumui, inkstų  ligoms, šlapimo takų infekcijoms, glaukomai, kepenų ligoms ir osteoporozei gydyti. 

Kiaulpienių lapuose ir šaknyse esantys seskviterpeniniailaktonai pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis: skatina seilių ir skrandžio sulčių sekreciją bei tulžies veiklą. Dėl šių savybių jų preparatams būdingas virškinimą ir apetitą gerinantys, švelniai vidurius laisvinantis poveikiai.

Kiaulpienių šaknyse yradidelė (iki 40 proc.) koncentracija skaidulinės medžiagos inulino– tai turi įtakos gerųjų bakterijų įsitvirtinimui, jų augimo skatinimui ir normalios žarnyno mikrofloros atkūrimui. Be to, inulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Kiaulpienių šaknų preparatai pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams: nutukimui, hiperlipidemijai, hipertrigliceridemijai ir hipercholesterolemijai.

Kiaulpienių lapų vandeninis ekstraktasturi priešvėžinį poveikį: slopina MCF–7/AF krūties vėžio ląstelių augimą ir LNCaP prostatos vėžio ląstelių invaziją į pirmo tipo kolageną.

Kiaulpieniųekstraktų fenolinėsrūgšys (chlorogeno ir kavos) pasižymi antivirusiniu poveikiu:  Invitro įrodytas aktyvumas prieš HerpexSimplex ir paragripo virusą bei gripo viruso dauginimąsi.

Paprastoji kiaulpienė liaudies medicinoje vadinta „gyvybės šaknimi“ ir vartojama aterosklerozės profilaktikai, bendrai organizmo savijautai gerinti. Kiaulpienių lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis.

Kiaulpienių šaknys, iškastos pavasarį, prieš augalų vegetacijos pradžią, dėl didelio inulino kiekio rekomenduojamos sergantiesiems cukriniu diabetui.

Kiaulpienių žydėjimo laikotarpiu rekomenduojama kasdien suvalgyti po dešimt žiedų dažnai sergantiems, prislėgtiems ir pavargusiems.

Kiaulpienių lapų sultimis išoriškai gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos.

Kontraindikacijos

Kiaulpienių preparatų negalima vartoti asmenims, alergiškiems astrinių šeimos augalams, taip pat ir paprastajai kiaulpienei; esant žarnyno ir tulžies latakų nepraeinamumui; tulžies pūslės akmenligės atvejais.

Vaikams negalima ragauti kiaulpienių pieniškų sulčių arba gerti jų šaknų nuoviro –nes gali sukelti šleikštulį, vėmimą, viduriavimą ar net širdies ritmo sutrikimą.

Kitos panaudojimo sritys

Maistinis augalas. Iš šviežių kiaulpienių lapų gaminamos salotos. Pavasarį iš šviežių kiaulpienių žiedų verdama uogienė (medaus skonio), gaminamas „pienių vynas“.

Išdžiovintos ir paskrudintos kiaulpienių šaknys vartojamos kaip kavos pakaitalas.

Medingas augalas. Paprastosios kiaulpienės žieduose gausu nektaro ir žiedadulkių – tai maistas bitėms. 

Pašarinis augalas. Kiaulpienių lapai – vitaminingas paukščių ir triušių pašaras.

Svarbu žinoti! Paprastoji kiaulpienė yra vaistinis augalas, turintis ne tik gydomųjų savybių, bet ir kontraindikacijų bei gali sukelti nepageidaujamų poveikių, todėl prieš pradedant gydytis kiaulpienių preparatais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.