Olimpinės rinktinės gydytojas D. Barkauskas – apie sveiką gyvenseną: „Itin svarbus ryšys su gamta"

Geriausia investicija – į sveikatą

Su olimpiniais sportininkais dirbantis D. Barkauskas įsitikinęs, kad šiais neramiais laikais sveikata yra vienintelė sritis, į kurią reikia ir verta investuoti. Pasak jo, tikėtina, kad visi iššūkiai nesibaigs dar mažiausiai kelerius metus, tad jiems reikia būti pasiruošus ir emociškai, ir dvasiškai, ir fiziškai.

„Sveikatos apibrėžimų yra visokių, bet aš mėgstu naudoti tą, kuris sako, kad sveikata – visų vidaus organų optimali sąveika. Norint turėti optimalią sveikatą, labai svarbi profilaktika, kuri susijusi ir su šiandieniniais iššūkiais. Turiu omenyje ne tik pandemiją, bet ir įvairius lėtinius susirgimus, visuomenės senėjimą. Lietuvos visuomenė patenka į itin pasenusių kategoriją, nes daugiau nei 20 proc. jos sudaro vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Ir nors šiuolaikiniai europiečiai, atsižvelgiant į ištobulintą mediciną ir gyvenimo sąlygas, turi visas galimybes būti sveiki iki 65-erių, atsiranda problema, kad didžioji dalis dar nesulaukę šio amžiaus jau serga trimis ir daugiau lėtinių ligų", – teigia D. Barkauskas. 

Anot gydytojo, norint kuo efektyviau rūpintis savo sveikata, pirmiausia turėtume įvertinti savo gyvenime esančius vidinius ir išorinius veiksnius – amžių, nes nuo jo priklauso mūsų poreikiai, sveikatos istoriją, rutiną ir fizinį aktyvumą, hobius, taip pat asmeninę ir urbanistinę, socialinę ir ekonominę aplinką, medicininių priemonių prieinamumą.

Sveikatai padeda gamta

D. Barkauskas pataria atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje praleidžiame daugiau laiko – mieste ar gamtoje. „Labai dažnai pamirštame, kad norint būti sveikais, itin svarbus buvimas gamtoje. Čia pirmauja japonai, kurie eina į mišką, bendrauja su gamta. Tai labai svarbu, nes žmogus yra gamtos dalis ir tą ryšį reikia palaikyti. Jei pažeidžiame gamtos dėsnius, mokame atitinkamą kainą, nes urbanistinė aplinka, jos triukšmas ir ekologiniai aspektai, ilgainiui yra kenksmingi", – tikina specialistas. 

Tačiau ryšys su gamta, pasak gydytojo, nėra vienintelis svarbus sveikatos dėmuo. Ne ką mažiau svarbi tinkama mityba, poilsis, miegas ir racionalus darbo režimas. Kalbėdamas apie mitybą, D. Barkauskas pastebi, kad negali būti vienareikšmiško susitarimo, ką ji reškia – kiekvienas žmogus turėtų klausytis savo organizmo ir valgyti tai, kas jam tinka. 

„Pavyzdžiui, mes Lietuvoje turime labai geros kokybės pieno produktus, o pienas yra visavertis produktas. Šviežią pieną galima prilyginti kiaušiniams, kurie turi viską, kas reikalinga kūnui. Pienas yra labai švarus, tačiau ne visi jį suvirškina, tad ne visiems jis bus sveikas. Dėl to būtina žiūrėti, kas tinka būtent jums", – pataria gydytojas. Pasak jo, optimaliai medžiagų apykaitai ypač svarbi sveika žarnyno mikroflora ir apskritai sveikas žarnynas. Didžioji dalis antsvorio turinčių žmonių turi problemų su mikroflora ir dėl to jiems svorį reguliuoti tampa sunku.

Pataria išsimiegoti ir vengti streso

D. Barkauskas pastebi, kad šiuo laikotarpiu jau įprastu tapęs darbas nuotoliniu būdu namus pavertė labiau įtempta aplinka. Specialistas tikina, kad norint palaikyti gerą sveikatos būklę, svarbu vengti įtampos ir streso, nes atsiradęs lėtinis stresas net 40 proc. padidina onkologinių ligų tikimybę. Žalą sveikatai daro ir saulės šviesos stygius, dehidratacija, per didelis kavos, cukraus bei alkoholio vartojimas, oro užterštumas.

Be to, sukelti sveikatos problemų gali ir išbalansuotas miegas: „Miegas sveikam kūnui yra būtinas, tai yra jo regeneracija, ne tik poilsis. Miego metu smegenys restruktūrizuoja informaciją, kurią gauna dienos metu. Gera miego kokybė gali sumažinti tikimybę susirgti Alzheimerio ar senatvinės silpnaprotystės ligomis. Tiesa, mitas, kad visi turime miegoti 8 valandas – vieniems pailsėti reiks 12 valandų, o kitiems užtenka ir 5 valandų."

Sportininkų sveikata besirūpinantis gydytojas primena nepamiršti ir fizinio aktyvumo, taisyklingos laikysenos. „Dalis jaunimo jau turi pakenktą laikyseną dėl gyvenimo būdo įpročių ir mažo judėjimo. Intensyvaus fizinio krūvio per savaitę reikėtų turėti bent 45 minutes. Judesio integravimas į kasdienybę neturi keisti gyvenimo būdo, vien jau 15–20 min pasivaikščiojimas kasdien turi milžinišką naudą kūnui. Nereikia kelti sau per daug reikalavimų, svarbu švęsti ir mažas pergales", – įsitikinęs D. Barkauskas.