Mitas ar tikrovė: ar rūkymas tikrai padeda sumažinti stresą?

Apgaubta mitais

Nuomonė, kad rūkymas padeda susidoroti su stresu, visuomenėje išties gaji. Tai nuolat matome filmuose ir kasdieniame gyvenime. Tačiau toks įsitikinimas – tik iš dalies teisingas.

Tiesa, nikotinas paskatina laimės hormonu vadinamo dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia stiprų malonumo jausmą – tuomet atrodo, kad streso lyg nebūta.

Tačiau mokslininkai sutaria, kad toks jausmas – itin apgaulingas. Ilgainiui organizmas pradeda reikalauti šio pojūčio, o jo negavus kyla susierzinimas, stiprėja stresas.

Tarp rūkalių įsišaknijęs ir kitas įsitikinimas, kad prieš miegą sutraukta cigaretė pagerins jo kokybę ir padės geriau pailsėti bei susitvarkyti su stresu. Tačiau rūkymas stimuliuoja nervų sistemą, tad miegas tampa ne toks gilus, dažniau prabundama, vystosi nemiga.

Gali sukelti vėžinius susirgimus

Rūkymo sukeltas nerimas, stresas, susierzinimas – tik viena medalio pusė.

Prisidegta cigaretė įkaista net iki 600 laipsnių temperatūros, o degimo metu išsiskiriančiuose dūmuose yra daugiau nei 6 tūkst. cheminių medžiagų. Iš jų maždaug 100 – kancerogenai, kurie sukelia ląstelių pažeidimus ir galiausiai – vėžinius susirgimus.

Tai burnos, ryklės, gerklės, plaučių vėžys ir kitos onkologinės ligos. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad su tabako gaminių vartojimu kasmet siejama daugiau nei 8 mln. mirčių. Vien Lietuvoje rūkymas kiekvienais metais pražudo apie 6 tūkst. žmonių.

Dažnai dėl su rūkymu susijusių ligų kaltinamas nikotinas. Ir nors nikotinas sukelia priklausomybę, kur kas daugiau neigiamos įtakos organizmui turi jau minėti kancerogenai.

Tarp visiems gerai žinomų chemikalų – cigarečių dūmuose esančios dervos, anglies monoksidas ar net radioaktyvūs junginiai kaip polonis-210.

Cigarečių dūmų sudėtyje taip pat yra visiems gerai žinomo acetono, kuris naudojamas nagų lako valiklyje, žiebtuvėlių dujose naudojamo  butano ir net formaldehido, kuris naudojamas balzamuoti mirusiuosius.

Kaip įveikti priklausomybę

Geriausias būdas išvengti su rūkymu susijusių sveikatos problemų – mesti rūkyti. Tačiau svarbu žinoti, kad metimo kelias taip pat nėra paprastas. Mat metančius rūkyti neretai kamuoja abstinencijos sindromas – atsisakius rūkalų, organizmas patiria didelį šoką, dėl to kažkurį laiką psichologinė savijauta gali net pablogėti.

Dėl to metant rūkyti dažnu atveju vertinga ieškoti specialistų pagalbos. Šeimos gydytojas ar psichologas ne tik padės surasti vidinės motyvacijos mesti rūkyti, bet ir paaiškins, kaip įveikti atkryčius, suprasti jų priežastis ir planuoti tolimesnius veiksmus, kad šis įprotis būtų visiškai pašalintas iš kasdienybės.

Poreikiui esant, rūkančiam asmeniui gali būti paskirta pakaitinė terapija nikotinu.

Mat vartojant greito veikimo nikotino produktus, pavyzdžiui, nikotino pleistrus, nikotino kramtomąją gumą, nikotino purškalus, rūkantysis gauna nikotino, tačiau juose nėra dervų, anglies monoksido ir kitų toksinų, esančių cigarečių dūmuose. Dėl to žala organizmui yra ženkliai sumažinama.

Kaip mažiau žalingą alternatyvą gauti nikotino kai kurie medikai jau rekomenduoja ir nedegančius tabako gaminius.