Ministerija: pradėjo veikti naujas eilių stebėjimo įrankis – interaktyvi švieslentė

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad naujosios švieslentės nauda dvejopa – naudojantis ja gyventojai galės orientuotis, kur eilės mažiausios, į kurias gydymo įstaigas vykti konsultacijų, o sveikatos apsaugos politikos formuotojai įgyja įrankį, kuris leis priimti duomenimis grįstus sprendimus.

„Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles. Iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose.

Švieslentė leis priimti duomenimis grįstus sprendimus, identifikuoti problemines vietas, tokias kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas“, – pranešime pažymi A. Dulkys.

Švieslentė yra prieinama internetu. Ji leis objektyviai identifikuoti specialistus, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir regionus, kur eilės didžiausios. SAM ir VLK analizuos šią informaciją ir tikslingai taikys poveikio priemones (tikslinių paslaugų kompensavimas, įstaigų, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, prioretizavimas ir kt.). Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant tam tikras priemones eilės trumpėja, rašoma pranešime.

Naujojoje švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama ir yra grįsta realiais IPR informacinės sistemos duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus. Kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie jos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus – šiuo metu tokių yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra aktyvus darbas su gydymo įstaigomis. 

Iki šiol VLK vykdė eilių stebėseną, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles. Šie duomenys nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, jie atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją, pažymima pranešime.

Šiuo metu vienas iš dešimties pacientų pas gydytojus specialistus registruojasi per IPR informacinę sistemą (e. sveikata), o gydymo įstaigos joje registruoja dalį vizitų. Vertinant paskutinių trijų mėnesių duomenis, per IPR informacinę sistemą buvo registruojamasi dėl 14,4 proc. pirminių sveikatos priežiūros paslaugų ir 47,4 proc. specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Dėl tokios apimties duomenų reprezentatyvumo kol kas laukimo laiko iki apsilankymų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų vertinimas bus atliekamas tuomet, kai bus užtikrinta pakankama imtis, nes dabartiniai duomenys atspindi tik nedidelę dalį gydymo paslaugų prieinamumo gyventojams“, – teigiama pranešime.

Skatindama gydymo įstaigas registruoti pacientus per IPR informacinę sistemą, SAM inicijavo susitikimus su įstaigų ir savivaldybių atstovais. Susitikimų metu buvo pristatyti jau atlikti ir planuojami sistemos vystymo darbai, aptarti sistemos naudotojams rūpimi klausimai.

SAM vertinimu, susitikimai buvo naudingi – nuo 2022 m. lapkričio stebimas ženklus įstaigų naudojimosi IPR informacine sistema augimas. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vizitų deklaravimas sistemoje išaugo daugiau nei tris kartus pirminėje sveikatos priežiūroje ir daugiau nei du kartus specializuotoje sveikatos priežiūroje.

Šiuo metu visa arba beveik visa apimtimi IPR sistema pirminėje sveikatos priežiūroje naudojasi Kelmės rajono psichikos sveikatos centras, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras bei Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras, o specializuotoje priežiūroje – Švenčionių rajono ligoninė, Ortopedijos paslaugų klinika, Kėdainių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Pasvalio ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Biržų ligoninė ir kitos įstaigos.