Linas Rovas: „Moters sveikata prieš nėštumą ir po gimdymo yra be galo svarbi“

Papasakokite apie pasiruošimo nėštumui laikotarpį, kuo jis yra svarbus?

Apskritai mažai yra kalbama apie pasiruošimo nėštumui laikotarpį, išsityrimą dėl galimų lėtinių ar lytiškai plintančių ligų ir apie galimybes visa tai išspręsti iki nėštumo. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli pakitimai, kardiovaskulinei sistemai tenka milžiniškas krūvis, tad dažnai ligos, kurios kliniškai nepasireiškė iki nėštumo, nėštumo metu „išlenda“ į paviršių ir pasireiškia visa jėga, tad didžiausia problema yra tokia, kad nėštumo metu, siekdami apsaugoti vaisių, gydytojai mažai kuo gali padėti. Tad noriu priminti, jog visos sveikatos problemos turėtų būti išsprendžiamos dar iki nėštumo pradžios, kai galimas įvairus konservatyvus ar chirurginis gydymas, kurio jau neįmanoma taikyti nėštumo metu, nes kyla rizika pakenkti vaisiui.

Ar pastebite požiūrio į pasiruošimo nėštumui periodą pokyčius? Galbūt atsiranda vis daugiau informacijos apie tai ir vis daugiau mamų ima suprasti pasiruošimo nėštumui svarbą?

Taip, labai smagu stebėti, kad pastaruoju metu keičiasi moterų ir gydytojų požiūris į vadinamąjį prekonceptinį periodą. Tai periodas, skirtas pasiruošti būsimam nėštumui, ir aš esu įsitikinęs, kad šis periodas ir pasiruošimas duoda itin gerų rezultatų bei labai saugo mamos ir vaisiaus sveikatą.

Tačiau ties pasiruošimu nėštumui problemos nesibaigia? Mamos sveikata yra be galo svarbi tiek prieš nėštumą, tiek ir po gimdymo?

Pastaruoju metu vis garsiau pradėta kalbėti apie „ketvirtąjį nėštumo periodą“. Noriu pabrėžti, jog sveikatos problemos, kurios buvo nėštumo metu, kartu su gimdymu nesibaigia. Gimdymas išsprendžia tik kai kurias ūmines problemas: preklampsija, eklampsija ir t. t., tačiau pakitimai, kurie atsirado nėštumo metu ir sukėlė nėštumo problemas - tęsis ir toliau, o, nesant gerai priežiūrai ar net gydymui, progresuos ir gali turėti įtakos ne tik mamos gyvenimo kokybei, bet ir gyvenimo trukmei.

Tikriausiai nedaugelis žino, kad kas 4-5 nėščioji ar mama turi problemą su nėštumo ar pogimdyvine depresija. Dažnai tai yra nurašoma nuovargiui po gimdymo, liūdesiui, baimei dėl ateities ar užgriuvusių rūpesčių ir tik nedaugelis susimąsto, kad tai yra psichologinės problemos pradžia, kuri kartais gali privesti net ir iki savižudybės. O lengvos depresijos forma dažnai lieka nepastebėta, nes niekas apie tai neklausia, o ir pati mama dažnai nesupranta.

Mama po gimdymo gali turėti įvairių psichologinių problemų, ir ypač blogai, jog tokia jos būsena gali neigiamai atsiliepti naujagimio psichomotoriniam vystymuisi. Paprastai tokios mamos nelabai nori „užsiimti“ ir bendrauti su savo naujagimiu. Pirmieji gyvenimo metai, nėštumo laikotarpis, yra laikas, kai galima labai stipriai padaryti įtaką vaiko vystymuisi.

Reikia nepamiršti, jog didžiausias motinų mirštamumas yra po gimdymo, o ne nėštumo laikotarpiu.

Dažniausiai tai būna problemos dėl kraujo krešėjimo (krešulio embolijos), infekcijos, staigus kai kurių organų nepakankamumas. Tai vadinamosios ankstyvos 4 periodo problemos. Nedaugelis žino, jog moterys, kurios nėštumo metu turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, preklampsijos, kurios turėjo priešlaikinį gimdymą, gresiantį priešlaikinį gimdymą, ankstyvą persileidimą, negyvagimį, vaisiaus augimo sutrikimą, gestacinį diabetą, tai visos jos turi potencialią riziką, jog per laiką joms išsivystys vienokio ar kitokio sunkumo kardiovaskulinės sistemos patologija (aterosklerozė, infarktas, širdies nepakankamumas ir t. t.).

Jei mama nėštumo metu turėjo gestacinį diabetą, kad ir koreguojamą tik dieta, tai rizika (nieko nedarant po gimdymo), kad išsivystys cukrinis diabetas, net 10 kartų padidėja, o mamai, kuri nėštumo metu turėjo problemų dėl padidėjusio kraujo spaudimo, rizika, kad iki 50 metų išsivystys ateroskleroziniai pakitimai ir kardiovaskulinės sistemos problemos, kurios gali būti ir mirties priežastimi, didėja iki 70 proc. Jei per 2 metus liga nebus gydoma, vėliau bus sunku sustabdyti ligos progresavimą.

Tikrai nesistengiu gąsdinti, tik noriu pasakyti, jog visos mamos, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori ilgai bei laimingai gyventi, turi imtis priemonių iš karto po gimdymo, nelaukiant klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Šios problemos yra susijusios su kraujagyslių pažeidimu, kuris jau niekada negrįš atgal, visą likusį gyvenimą reikės dėti pastangas, jog pakitimai neprogresuotų ir neprivestų iki ankstyvos mirties.

Kaip gydytojai gali padėti mamoms?

Iš tiesų yra būtinas nuolatinis medikų bendradarbiavimas. Mama, kuri turėjo nėštumo problemų, negali būti „išleista iš rankų“ po gimdymo, ji turi būti perduota šeimos gydytojui, kuris parinktų pacientei profilaktines programas, mokytų sveikos gyvensenos metodų ir kas svarbiausia - laiku nukreiptų pas specialistą (pvz., kardiologą), nes tik laiku pradėję spręsti problemą mes užkirsime kelią ligos tolimesniam progresavimui.

Aš kalbu ne tik apie tas mamas, kurios daugiau nebegimdys, bet ir apie tas, kurios vėl planuos nėštumus. Tos, kurios turėjo kokių nors problemų ankstesniame nėštume, negali „dingti“ iki kito nėštumo. Kaip minėjau, reikia tik perduoti mamą „iš rankų į rankas“. Juk visi puikiai suprantame, kad sveika mama, sveikas vaisius ir visavertiškai besivystantis vaikas yra mūsų sveikos visuomenės ateitis.

Tad visi sutelkime savo žinias, galimybes ir norus, kad tai būtų įgyvendinta, tame procese turėtų dalyvauti ir medikai (stacionarų ir šeimos gydytojai), sveikatingumo programų įgyvendintojai (savivaldybių, visuomenės sveikatos darbuotojai), mokslininkai (problemų išsiaiškinimas ir prevencinių programų paruošimas), medija (švietėjiškos programos) bei pati visuomenė.

Ar yra numatomi kokie nors ateities planai ir projektai, kuriuos įgyvendinus mamoms po gimdymo būtų suteikiama įvairiapusė pagalba?

Labai džiaugiuosi, jog apie šias problemas jau yra kalbama. Ką mes galime pasiūlyti Klaipėdos mamoms - tai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra projektas atidaryti vadinamąjį pogimdyvinį viešbutį. Mamos po gimdymo yra labai anksti išrašomos iš stacionaro (toks yra reikalavimas) ir labai daug mamų išeina iš stacionaro su daugeliu neatsakytų klausimų.

Iš karto po gimdymo mamoms reikia laiko, jog jos įsisavintų teikiamą informaciją, todėl mes tikime, kad tos mamos, kurios nesijaus pakankamai tvirtai, galės su naujagimiu pasilikti pogimdyviniame viešbutyje, kur jas aplankys akušerės, jeigu reikės, ir gydytojas, o mamos turės laiko padiskutuoti ir kartu išmokti, ką ir kaip daryti, kad išvykus namo nebekiltų jokių problemų.

Taip pat yra ir dar vienas projektas, pagalba mamai ir naujagimiui - telemedicina. Visi suprantame, jog esant pandeminei situacijai prisibrauti prie gyvo kontakto su mediku yra gana sunku. Telemedicinos pagalba mamos galės susisiekti su medikų komanda: akušeriu, vaikų neurologu, psichologu, ginekologu, kurie padės kiek įmanoma labiau spręsti kilusias problemas. Labai tikiuosi, jog šie projektai bus įgyvendinti.