Lietuvos medicinos ateitis – rezidentų rankose, tačiau iki galo nesutariama, kas yra rezidentas

Rezidentas – studentas ar darbuotojas?

Remiantis amerikiečių mokslininkių Naike Bochatay ir Nadja M. Bajwos atliktu tyrimu, rezidento vaidmuo, priklausomai nuo ligoninės, gali skirtis. Vienoje jis gali būti laikomas studentu, o kitur tik darbuotoju.

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentės Agnės Bubilaitės teigimu, Lietuvoje gydytojas rezidentas turi dvigubą statusą. „Lietuvoje rezidentas – ir gydytojas, ir studentas.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kur gydytojas rezidentas dirba, jam turi būti suteikiama galimybė ne tik dirbti, bet ir mokytis“, – aiškino A. Bubilaitė.

„Lietuvoje rezidentas – ir gydytojas, ir studentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kur gydytojas rezidentas dirba, jam turi būti suteikiama galimybė ne tik dirbti, bet ir mokytis“.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) rezidentų tarybos pirmininkė, 5 metų vidaus ligų gydytoja rezidentė Kamilė Čerškienė patikino, jog rezidento vaidmuo ligoninėje – šiek tiek kitoks. „Gydytojai rezidentai daugelyje valstybių yra dažniausiai laikomi darbuotojais, vos keliose ES valstybėse, be Lietuvos, rezidentams taikoma ir studento etiketė“, – teigė K. Čerškienė.

VU MF rezidentų tarybos pirmininkės manymu, rezidentai yra vis dar laikomi studentais dėl valstybės numatyto rezidentūros pobūdžio. „Tokia situacija susiklostė dėl taikomo rezidentūrų įgyvendinimo modelio: už rezidentų rengimą atsakingi universitetai, o daugumoje ES valstybių gydytojų specialistų rengimą reguliuoja atitinkamos profesinės draugijos [...]“, – aiškino VU MF rezidentų tarybos pirmininkė.

K. Čerškienė taip pat patikino, jog šiuo metu apie 80–90 proc. gydytojų rezidentų dirba keliose pagrindinėse universitetinėse ligoninėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dėl to gydymo įstaigose būsimi medikai dažnai konkuruoja dėl galimybės asistuoti įdomesnėje operacijoje, teigė penktų metų gydytoja rezidentė.

Studijų laiko rėmai – neadekvatūs

Iš tiesų rezidentūros studijų programos keičiasi nuolatos. Dar 2019 m. Vyriausybė, pagal naują rezidentūros studijų programų projektą, medicinos absolventams skyrė 345 valstybės finansuojamas studijų vietas, nors dar 2019-aisiais tiek VU, tiek LSMU medicinos studijas baigė apie 500 absolventų.

Praėjus dviems metams nuo pirminio Vyriausybės sprendimo, buvo nuspręsta didinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių. 2021 m. būsimiems gydytojams buvo skirtos 365 vietos., o šiemet – 377. Daugiausia vietų skirta šeimos medicinos, specializuotų vidaus ligų ir skubios medicinos rezidentūros studijų programos.

Be to, nuo 2023 m. rudens, pagal 2022 m. balandžio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nutarimą, kai kurios rezidentūros studijų programos bus prailgintos. Todėl nuo šiol būsimieji medikai rezidentūros studijas tęs nuo ketverių iki septynerių metų.

VU MF Komunikacijos skyriaus vadovės Linos Kocienės teigimu, dalis rezidentūros studijų programų yra atnaujinamos neatsitiktinai. „[...] Pertvarka yra būtina, siekiant, kad Lietuvoje vykdomos rezidentūros programos atitiktų Europos institucijų keliamus kokybinius reikalavimus“, – teigė VU MF Komunikacijos skyriaus vadovė.

JGA prezidentė A. Bubilaitė taip pat atkreipė dėmesį, jog, atnaujinus rezidentūros programas, sumažės atotrūkis tarp būsimų medikų rengimo užsienyje ir Lietuvoje. „Jau yra parengtos ir atnaujintos studijų programos. Jose atsirado nauji ciklai, o kai kurie ciklai buvo pailginti stengiantis sudaryti galimybę įgyti įgūdžių, kuriuos įgyja specialistai kitose Europos šalyse.

Žinoma, svarbu užtikrinti, kad įgūdžių mokymasis būtų ne tik „ant popieriaus“, bet ir realybėje. Svarbu, kad į tai rimtai pasižiūrėtų ir patys gydytojai rezidentai, ir rezidentų mokytojai teiktų grįžtamąjį ryšį, reaguotų į rezidentūros studijų pokyčius ir stengtųsi toliau tobulinti procesus [...]“, – sakė jaunuosius gydytojus vienijančios organizacijos vadovė.

Žinoma, svarbu užtikrinti, kad įgūdžių mokymasis būtų ne tik „ant popieriaus“, bet ir realybėje.

VU MF rezidentų tarybos pirmininkė K. Čerškienė taip pat patikino, jog dabartinės rezidentūros studijų programos yra suvaržytos laiko rėmais, todėl mokytis fiksuotu laiku – nerealu.

„Daugelyje valstybių rezidentūrai nėra numatyti laiko rėmai, rezidentūra yra užbaigiama tada, kai surinkai pakankamai įrodymų apie įgytas kompetencijas ir išlaikei egzaminą, t. y. įrodei kolegoms, kad tavo žinios ir gebėjimai verti suteikiamos kvalifikacijos.

Anot jos, dėl studijų pobūdžio Lietuvoje vis dar kyla abejonių, ar būsimas medikas tikras bus kompetentingas specialistas. „Kadangi Lietuvoje taikomas „universitetinis“ finansavimo modelis, visi rezidentai per tam tikrą laikotarpį turi užbaigti studijas, rezidentūros ciklų grafikas yra sudėliojamas tarsi pamokų tvarkaraštis [...], tačiau dabarties ir ateities pagrindiniai iššūkiai lieka panašūs: ar per ciklą rezidentas spėjo išmokti viską, ką turėtų ir ar ciklo metu rezidentas atliko užduotis, kurios siejasi su jo rezidentūros programa“, – būsimų medikų ruošimo problemą atskleidė K. Čerškienė.

Norint įgauti žinių ir pasiekti tam tikrą kokybės standartą, vienam rezidentui gali reikėti echoskopiją atlikti 50 kartų, o kitam – 100, atitinkamai ir rezidentūros programą vieni įgyvendina per 5, o kiti per 10 metų“.

Dėl studijų trukmės – rezidentų skundai

Medikų organizacijų atstovės taip pat patvirtino, jog daugelis gydytojų rezidentų nėra patenkinti rezidentūros studijų kokybe, o kai kurios studijų programos – per trumpos.

„[...] Tiek mūsų organizacijos (JGA –red. past.), tiek valstybės kontrolės atliktos apklausos rodo, jog gydytojai rezidentai prastai vertina rezidentūros metu įgyjamus praktinius įgūdžius. Kad ir koks būtum motyvuotas ir smalsus, negali išmokti operuoti, jeigu tavęs neįleidžia į operacinę.

Tad nors negalime dėti lygybės tarp ilgesnių studijų ir geresnių studijų, pailginus rezidentūros studijas, atsiras galimybė išvykti į kitas rezidentūros bazes, kur, tikimasi, rezidentas įgis reikalingų praktinių įgūdžių [...]“, – aiškino JGA prezidentė A. Bubilaitė.

Kad ir koks būtum motyvuotas ir smalsus, negali išmokti operuoti, jeigu tavęs neįleidžia į operacinę.

Jai antrino ir VU MF rezidentų tarybos pirmininkė K. Čerškienė, patvirtinusi, jog Rezidentų taryba yra gavusi skundų dėl rezidentūros studijų trukmės. „Tikrai dažnai iš, pavyzdžiui, šeimos medicinos rezidentų girdėdavome atsiliepimų, kad rezidentūra yra per trumpa, juk jų rezidentūros programa yra itin plati, o darbas pirminėje grandyje riboja galimybes pasitarti, dažnai reikia veikti čia ir dabar.

Itin specializuotose chirurginėse specialybėse (pavyzdžiui, neurochirurgija, kardiochirurgija), net ir pabaigę rezidentūrą, specialistai dar keletą metų dažnai operacinėje būna asistuojančiais, o ne pagrindiniais chirurgais. Apskritai medicina vis sparčiau specializuojasi [...], pavyzdžiui, kai kurie kardiologai specializuojasi tiktai širdies nepakankamumo, širdies ydų ar ritmo sutrikimų gydymo srityje [...]“, – kalbėjo K. Čerškienė.

Dėl kokybiškesnių studijų – papildomas darbas

Pagal LR Vyriausybės nutarimą dėl medicinos bei odontologijos rezidentūros studijų programų nuo 2023 m. rudens už rezidentus bus atsakingi ne tik jų vadovai, bet ir jų mentoriai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą, atitinkantį profesinę kvalifikaciją.

Taip pat rezidentams, norintiems įgyti kvalifikaciją, nebeužteks tiktai atsiskaityti už studijų ciklus. Nuo šiol reikės parengti ir mokslo tiriamąjį darbą. Anot VU MF komunikacijos vadovės L. Kocienės, tokiu būdu gydytojai rezidentai bus aktyviau skatinami įsitraukti į mokslinę veiklą.

„Mokslo tiriamasis darbas – būtina, sudėtinė rezidentūros studijų dalis. Įtraukdami į šią veiklą gydytojus rezidentus siekiame suteikti jiems žinių, kurios ateityje leistų kritiškai analizuoti mokslinę informaciją bei vykdyti savo klinikinės veiklos auditą. [...] Vilniaus universiteto Senatas 2022 m. pritarė tokiai mokslinės veiklos strategijai rezidentūroje“, – nurodė L. Kocienė.