Lietuvoje nuodinga tik viena gyvatė – ką daryti, jei ji įkando, ir kokie simptomai pasireiškia?

Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais augalais, grybais ar uogomis, alkoholiu, pagalbos taip pat prireikia ir asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių ar gyvatės įgėlimo.

Apsinuodijimų augalais pavojai

Vasaros laikotarpiu padaugėja apsinuodijimų augalais. Būnant gamtoje, ypač vaikus vilioja spalvingi gėlių žiedai ir įdomesni lapiniai augalai, taip pat įvairios uogos.

Neretai mažieji bando jų paragauti. Suaugę asmenys dažniau apsinuodija dėl netinkamai paruoštų ar neteisingai pavartotų tariamai gydomųjų augalų, jų antpilų ar arbatų.

Rekomenduojama neauginti nuodingų augalų prie namų ir viešose vietose, pirmiausia – dėl vaikų saugumo.

Atsitiktiniai apsinuodijimai augalais paaiškinami tuo, jog dauguma žmonių nepažįsta augalų ir dar mažiau žino apie jų nuodingumą.

Kartais pavojus pervertinamas, pavyzdžiui, nurijus nuodingų sėklų su nepažeistu apvalkalu, apsinuodijimo gali ir nebūti, o kartais – neįvertinamas, nes kai kurie augalai sukelia uždelstus kontaktinius dermatitus arba gerai rezorbuojasi per odą.

Kartais pasitaiko atvejų, kai nedidelis augalų kiekis nesukelia pavojaus, bet vartojant gausiai, galima sunkiai apsinuodyti.

Visais atvejais atsitiktinai pavartojus nežinomų augalų, jų sėklų ar uogų, rekomenduojama nedelsiant konsultuotis su specialistais ir stebėti sveikatos būklę.

Pajutus nerimą keliančių sveikatos sutrikimų, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

VVKT farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai ypač nori atkreipti dėmesį į Sosnovskio barštį.

Tai 100–250 cm aukščio augalas, dideliais (50–60 cm ilgio be lapkočio), karpytais lapais, šiuo metu labai išplitęs Lietuvoje. Auga pakelėse, pakrūmėse, krūmuose, skverbiasi į miškus.

Žydi dideliais baltais skėtiniais žiedynais, paprastai liepos – rugsėjo mėnesiais.

Nuodingas visas augalas, odos pažeidimams atsirasti pakanka tik prisiliesti prie jo. Sosnovskio barščio toksiškumas tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos intensyvumo.

Didesnis odos kontaktas su UV spinduliais – didesnis odos pažeidimas. Stipresnis pažeidimas atsiranda ir kai oda yra drėgna.

Patekusios augalo sultys sukelia sunkius odos pažeidimus ir nudegimus. Iš pradžių oda parausta, niežti, skauda.

Per 48 valandas susiformuoja vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis ir palieka tamsias dėmes net kelerius metus.

Sultims patekus į akis, sukeliamas laikinas ar net ilgalaikis aklumas.

Nurijus galimas burnos gleivinės dirginimas, seilėtekis, virškinamojo trakto pažeidimas.

Kuo pavojingi vabzdžių įgėlimai?

Jie gali sukelti toksinių bei alerginių reakcijų.

Labiausiai nerimauti reiktų dėl bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių, sparvų bei gylių įkandimų. Įgėlimo vietoje juntamas aštrus skausmas, tą vietą stipriai niežti, ją gali tvinkčioti, oda parausta, patinsta.

Įgėlus bitei, įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis, kurį reikia atsargiai pašalinti, švelniai nubraukiant.

Shutterstock nuotr.

Pavojingiausia yra bendra organizmo reakcija: kai svaigsta galva, pykina, kamuoja vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėja kvėpavimas ir/ar atsiranda švokštimas, žmogus netgi gali netekti sąmonės.

Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Svarbu atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei, nes gali ištinti kvėpavimo takai ir dėl to sutrikti kvėpavimas.

Jei žmogus nealergiškas vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto tepalo.

Dėmesio! Apsinuodyti galima ir priemonėmis vabzdžiams atbaidyti arba šiems naikinti.

Jei taip nutiko, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju, nes apsinuodijimo atveju gali vystytis sveikatai ar net gyvybei grėsmingi simptomai.

Jei įgėlė gyvatė

Nors Lietuvoje yra tik vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis, jos įkandimas gali baigtis liūdnai.

Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse.

Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas, tad vaikštinėjant miške, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankų po šaknimis, kelmais, o pamačius gyvatę – negaudyti jos.

Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

Gyvatės nuodų kiekis priklauso nuo metų laiko, t. y., pirmieji pavasariniai įkandimai paprastai sukelia sunkesnius simptomus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.

Gyvatės nuoduose esantys baltymai bei fermentai sukelia audinių pažeidimą ir kraujo kūnelių irimą.

Simptomų stiprumas ir pobūdis, įgėlus gyvatei, priklauso nuo to, ar daug nuodų įkandimo metu gyvatė spėjo sušvirkšti.

Įtakos turi ir nukentėjusio žmogaus amžius, bendra būklė, įkandimo vieta (pavojingiausios – galvos ir veido sritys).

Angis vandenyje / Eglūno Židonio nuotr.

Pirmomis valandomis po įkandimo daugelis pacientų patiria bendrąją reakciją: apima baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis.

Dažniausiai įgeliama į galūnes, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali „kilti“ iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie tampa skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.

Labai svarbu, kad gyvatės įgelta vieta būtų stabili, nejudėtų. Įkastą vietą pirmosiomis valandomis po įvykio rekomenduojama šaldyti, patartina nuimti nuo galūnių žiedus, laikrodį. Negalima įkastos vietos užveržti, pjaustyti, deginti.

Dėmesio! Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kurie patiria didelį ir stiprų sisteminį nuodų poveikį.

Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2–7 dienas. Įkandus angiai, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Apsinuodijimai grybais

Sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Suvalgius valgomų grybų, dažniausiai atsiranda negalavimai, susiję su virškinimo sutrikimais.

Kadangi grybai yra priskiriami sunkiai virškinamam maistui, žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu.

Tačiau per kelias valandas po grybų valgymo atsiradę simptomai, neretai praeina savaime per 2–4 valandas. Iš Lietuvoje žinomų apie 400 rūšių grybų nuodingų yra 40.

Nuodingiausios yra žalsvoji ir blyškioji musmirės.

Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju.

Apsinuodijus nuodingais grybais, simptomai paprastai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai.

Didžioji musmirė / Organizacijos archyvas

Įtardami apsinuodijimą grybais, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.

VVKT farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriaus specialistai pataria grybautojams:

– Rinkite ir valgykite tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna labai panašūs.

– Grybaukite toliau nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20–500 metrų esančiuose miškuose, nes grybai savyje kaupia sunkiuosius metalus.

– Galima apsinuodyti ir senais, ištižusiais, sukirmijusiais ar laiku neapdorotais valgomaisiais grybais.

– Rinkdami grybus gerai nuvalykite žemėtus kotus, nes žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose susidaro anaerobinės sąlygos (kai nėra deguonies) ir gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, kurios išskiria labai nuodingą egzotoksiną.

– Jei išsipūtė konservuotų grybų stiklainio dangtelis ar atsirado įtartina spalva – grybų nevalgykite.

– Pagamintą grybų patiekalą suvalgykite tą pačią dieną, o konservuotus suvartokite per pusmetį.

– Paruoštus grybus laikykite šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 laipsnių C temperatūroje.

Apsinuodijimas alkoholiu

Vasarą netrūksta švenčių, susitikimų su draugais, tad pasitaiko apsinuodijimų alkoholiu.

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, įtakos turi ar buvo valgyta, taip pat ar buvo rūkoma ir kaip konkretaus žmogaus organizmas toleruoja alkoholį.

Apsinuodijęs alkoholiu, žmogus jaučia sumišimą, būdinga sutrikusi, neaiški kalba, koordinacijos praradimas, gali varginti vėmimas, nereguliarus ar sulėtėjęs kvėpavimas, išblyškusi arba pamėlusi oda.

Daugeliu sunkių atvejų apsinuodijimas alkoholiu gali baigtis koma, smegenų pažeidimu ir mirtimi.

Dėl sutrikusios sąmonės ir nuslopinto kosulio reflekso, sumažėjusio raumenų tonuso žmogus gali pradėti vemti ir užspringti skrandžio turiniu.

Kartais alkoholio vartojimas sukelia skrandžio ar žarnyno sutrikimų (gastritą ar gastroenteritą).

Tada labai pykina, gausiai vemiama, kartais viduriuojama.

Dažniausiai ši būklė nėra tokia pavojinga gyvybei ir, jei vėmimas neužsitęsia ilgą laiką, per dieną ar dvi praeina savaime.

Alkoholiu apsinuodijusį žmogų, jei šis yra netekęs sąmonės, būtina paguldyti ant šono ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52.) Tarnybos specialistai konsultuoja visą parą.