Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai paslaugas gaus paprasčiau, gydytojai pildys mažiau dokumentų

Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija su pertekliniais reikalavimais tik apsunkina gydymo eigą.

Mes pasitikime savo gydytojais.

Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio paciento kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį pacientui nustatys gydytojas specialistas, įvertinęs, kad nustatyta diagnozė ir kitos sąlygos atitinka kriterijus ir pacientui yra baigtas aktyvusis lėtinės ligos gydymas.

Gydytojams nuo šiol nebereikės sudarinėti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą.

Vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą pacientui bus siūloma pirmiausiai toje pačioje gydymo įstaigoje – savivaldybės sveikatos centre.

Jeigu pacientas nesutiks arba reikalingos paslaugos sveikatos centre neteikiamos – pacientas bus informuojamas apie kitas reikalingas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Atnaujinta tvarka numato, kad pirmą kartą gydytojo specialisto konsultacijos pacientas turi būti siunčiamas atlikus bendro pobūdžio tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greičio nustatymą, leukogramą, elektrolitų (K, Na, Cl) nustatymą, C-reakyvaus baltymo (CRB) nustatymą kiekybiniu būdu – tačiau šeimos gydytojas savo sprendimu galės pacientui atlikti ir kitus diagnostinius tyrimus, atsižvelgdamas į diagnozuotą ligą.

Gydytojas specialistas kaip visada turės įvertinti pacientui atliktų diagnostinių tyrimų ir procedūrų rezultatus, aptarti juos su pacientu, prireikus – paskirti kitus pacientui reikalingus diagnostinius tyrimus ir procedūras, ir organizuoti jų atlikimą patogiausiai toje pačioje įstaigoje.

Jis galės paskirti arba pratęsti gydymą, išrašyti reikiamus vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, prireikus – išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai, taip pat sudaryti paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų (gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumo, diagnostinių tyrimų, procedūrų, gydymo ar kitų veiksmų) planą.

Dėl paciento konsultacijų poreikio, skaičiaus ir periodiškumo einamaisiais metais sprendžia paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas specialistas.

Gydytojui specialistui paskyrus pacientui kitą konsultacijos datą, paskirtos konsultacijos laikas iš karto turės būti rezervuojamas toje gydymo įstaigoje.

Vietoje kitos gydytojo specialisto konsultacijos pacientui gydytojas specialistas gali paskirti nuotolinę gydytojo konsultaciją gydytojui ir rezervuoti nuotolinės konsultacijos laiką, tačiau ne mažiau kaip pusė gydytojo specialisto per kalendorius metus pacientui teikiamų paslaugų turi būti suteiktos pacientui tiesioginio kontakto būdu.

Teikdamas rekomendacijas dėl paciento priežiūros, gydytojas specialistas šeimos gydytojui pateiks pacientui sudaryto ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų (gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumo, diagnostinių tyrimų, procedūrų, gydymo ar kitų veiksmų) planą, pagal poreikį nurodys pacientui reikalingą šeimos gydytojo kompetenciją atitinkančią sveikatos priežiūrą, taip pat iki kitos konsultacijos atliktinus diagnostinius tyrimus, procedūras ar gydomuosius veiksmus.

Tikimės, kad sveikatos centrų veikloje bus aptariamos kylančios informacijos pasikeitimo problemos, o E. sveikatos sklandesnis veikimas irgi padės jas spręsti.

Atnaujintas ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Atnaujintą aprašą rasite ČIA.