Laikui nepavaldus Jurijus Smoriginas: „Vyresniam amžiui ruoštis reikia pradėti jaunystėje"
Baleto artistas J. Smoriginas sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, kad jam labai pasisekė – per ilgą karjerą jam pavyko išvengti itin sunkių traumų.
„Šokdamas baletą aš labai daug eksperimentuodavau – šokdavau basomis, atlikdavau įvairiausius kūlversčius. Nepaisant to, sveikatą išsaugoti sugebėjau ir neturėjau jokių baisių traumų“, – prisiminimais dalinosi žinomas choreografas.
Ilgas laikotarpis scenoje ir aktyvus gyvenimo būdas Jurijui padėjo sukaupti patirtį bei žinias, kaip puoselėti sveikatą bei kaip derėtų saugoti kojas ir ypač – pėdas.
Jas choreografas dabar perduoda savo įkurtoje „Vilniaus baleto“ studijoje, vesdamas pamokas ir sveikatinantį, kaip pats vadina, „choreografinį sportuką“ įvairiausio amžiaus lankytojams.
„Savo baleto mokykloje vedu užsiėmimus, kurie vadinasi „choreografinis sportukas“. Pratimai yra atliekami pasitelkiant choreografinius principus.
Jų metu lavinamos sausgyslės, tvirtinamos čiurnos. Einant metams labai silpsta užpakalio raumenys, todėl juos reikia stiprinti.
Jie yra susiję tiek su klubų, tiek dubens sveikata. Taip pat svarbu stiprinti čiurnas, nes bėgant metams mūsų skeletas po truputėlį smenga.
Žinoma, būtinai reikia stiprinti pėdas ir pėdų pirštus. Lavinant kūno motoriką, gerėja žmogaus mąstysena, atsiranda daugiau optimizmo“, – apie būtinybę puoselėti sveikatą kalbėjo choreografas.
Anot J. Smorigino, itin svarbu yra rūpintis pėdų sveikata. Ir ne tik profesionaliems šokėjams. Mat pėdos yra tiesiogiai susijusios su visais kūno nervais.
Būtent dėl šios priežasties per jas galima paveikti bet kokį sunegalavusį organą ar apskritai pagerinti sveikatą. Spaudžiant tam tikrus biologiškai aktyvius pėdų taškus yra siunčiami impulsai į pažeistą kūno dalį, organą ar ląsteles – taip suaktyvėja organizmo savigydos procesai.
„Su pėdomis reikia draugauti. Atsikėlę ryte atsisėskite ant grindų ir pasukinėkite pėdas. Jas reikėtų atlošti atgal, guldyti į šoną ant grindų, klausytis jų traškesio.
Taip pat reikia nepamiršti pamankštinti ir pėdų pirštus – juos lankstyti į priekį ir atgal. Tuomet galima pastiprinti čiurnas atsistojant ant puspirščių.
Atlikdami tokius pratimus suteiksite pėdoms tam tikrą krūvį ir taip priminsite, kad jos neturėtų tinginiauti. Galima pėdas pamasažuoti, pasukinėti ratu ir paspaudyti jose esančius taškus.
Pėdoje yra randami visų mūsų organų taškai, kuriuos masažuojant ir liečiant galime paveikti vidaus organus“, – patarimais dalinosi pašnekovas.
Kalbėdamas apie pėdų puoselėjimą, buvęs baleto artistas pasidalino ir vienu atradimu, kuris padeda ne tik Jurijui, bet ir jo žmonai atsipalaiduoti po sunkios, įtemptos dienos.
„Baleto šokėjai turi tokį spygliuotą kamuoliuką, kuriuo masažuoja savo pėdas. Tačiau aš neseniai atradau šlepetes, kuriose yra integruoti pusbrangiai akmenukai, kurie veikia taip pat kaip tas kamuoliukas.
Jų pagalba išsimasažuoja visi reikalingi pėdų taškai. Žmonėms, kurie labai daug vaikšto ar turi didelę pėdų apkrovą, manau, kad tokios šlepetės gali tapti didžiausiu pagalbininku.
Kadangi, aš vedu labai daug užsiėmimų, mano pėdos labai nuvargsta. Man jau nebe 15-ka, todėl tokiomis šlepetėmis naudojuosi aš ir mano žmona.
Grįžę namo mes abu užsidedame šlepetes, pamasažuojame pėdas ir pasijaučiame geriau. Tokio masažo metu pėdos labai pailsi“, – atrastu pėdų puoselėjimo būdu dalinosi J. Smoriginas.
Anot vyro, būdami jauni net nesusimąstome, kad vyresniame amžiuje galime turėti problemų, susijusių su kojomis ar pėdomis. Todėl derėtų jas pradėti puoselėti kiek įmanoma anksčiau.
„Reikia neužmiršti, kad vyresniam amžiui reikia pradėti ruoštis dar jaunystėje. Kaip tu jaunystėje elgsiesi su savo kūnu, pėdomis, taip tu jausiesi būdamas vyresnis“, – kalbėjo J. Smoriginas.
Kauno „Gijos“ klinikų gydytojas, ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius laidoje pasakojo, kad pėda yra viena daugiausiai dirbančių žmogaus kūno dalių. Einant, bėgant, lipant laiptais ar dirbant ji neša kur kas didesnį svorį nei galėtume įsivaizduoti.
„Pėda yra viena iš sudėtingiausių anatominių struktūrų žmogaus organizme. Ji susideda iš 26 kaulų, 33 sąnarių, 107 raiščių, 19 raumenų ir jų sausgyslių. Žmogaus pėda atlaiko 4-ris kartus didesnį krūvį nei žmogaus svoris.
Pavyzdžiui, bėgiojančio žmogaus pėda per dieną perneša apie 500 tonų svorio. Tai yra didžiulė apkrova pėdoms, todėl netaisyklinga eisena, pėdų deformacijos gali neigiamai veikti pačią pėdą“, – žiniomis dalinosi gydytojas G. Pocius.
Kalbėdamas apie pėdų sveikatą ortopedas pabrėžė – su jų skausmu susiduria vis daugiau žmonių.
„Bet kokie negalavimai, atsiradę pėdoje, sugadina ne tik nuotaiką, bet ir psichinę būklę, žmogus tampa dirglus, jaučia skausmus. Pacientų, turinčių pėdos problemų, tikrai daugėja – tai susiję su viršsvoriu, sumažėjusiu aktyvumu.
Tačiau profesionalūs sportininkai, šokėjai ir kiti žmonės, kurie aktyviai gyvena, yra ne visada sveikiausi, nes profesionalus sportas dažniausiai turi tam tikrų charakteristikų, kurios gali pėdų sveikatą žaloti“, – kalbėjo specialistas.
Kaip teigė gydytojas, sprendžianti pėdų skausmo problemas, reikėtų atsižvelgti ir į kitus raumenis, nes būtent jie daro didžiulę įtaką pėdų sveikatai.
„Patys svarbiausi raumenys, kurie prilaiko pėdą, jos anatominę struktūrą, yra randami blauzdoje. Todėl blauzdoje esančių raumenų tonusas, jų sveikata, teisingas įtempimas yra labai svarbus norint išlaikyti pėdos architektūrą.
Vyresniame amžiuje, nesportuojant ar turint viršsvorį silpsta blauzdos raumenys, sausgyslės nebeatlaiko krūvio ir pėda gali plokštėti.
Todėl raumenų mankšta, geras tonusas yra vienas iš kertinių dalykų sveikų pėdų puoselėjimui. Taip pat labai svarbu yra atlikti teisingus tempimo pratimus“, – apie pėdų puoselėjimą kalbėjo gydytojas G. Pocius.
Žmogaus savipagalbai mokslininkai sukūrė ir specialią avalynę, sujungusią senovės kinų masažo ir modernios terapijos principus – tai rankų darbo šlepetės su natūraliais akmenimis, išdėstytais tam tikra tvarka.
Joms naudojamas ne tik baltasis marmuras, bet ir nefritas, sudarytas iš cinko, magnio, geležies ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, o juodasis bazaltas sukuria magnetinį lauką, skleidžiantį neigiamo krūvio elektronus, kuriais įkraunamas organizmas.
Jais masažuojant pėdas galima stiprinti imunitetą, sumažinti įtampą ir kojų skausmą, pagerinti įvairių organų veiklą ir miego kokybę.
Anot gydytojo G. Pociaus, pėdoje randamų taškų stimuliavimas gali gydyti ne tik pėdų skausmus, bet ir visą organizmo sistemą.
„Pėdoje, jos pade yra didžiausias koncentruotas kiekis nervinių galūnių, judamųjų nervinių šaknelių, kurios junta temperatūrą, vibracijas, slėgių skirtumus, skausmą.
Padas yra vienas iš jautriausių žmogaus anatominių vienetų. Taip yra ir su refleksogeninėmis zonomis – jų stimuliavimas gali veikti viso žmogaus organizmo sveikatą.
Tam tikri taškai vienoje galūnėje gali stimuliuoti visai kitus organus. Trumpą laiką stimuliuojančią avalynę nešioti galima, jei ji nesukelia žmogui skausmo ar diskomforto“, – pasakojo ortopedas.
Kaip teigė specialistas, pėdų sveikata yra taip pat tiesiogiai susijusi ir su dar vienu žmogui svarbiu dalyku.
„Ėjimo metu pėda niekada nebūna pilnai atsirėmusi į paviršių. Tik stovint mūsų visa pėda remiasi į žemę. Jei pėdose yra deformacijos ar su jomis turime problemų, sutrinka mūsų eisena.
Savo eiseną koreguoti galime lavindami tam tikras raumenų grupes, viso kūno laikyseną. Visa tai turi teigiamą įtaką ir pėdų sveikatai. Pėdos ir žmogaus eisena yra tiesiogiai vienas su kitu susiję dalykai“, – pasakojo pašnekovas.
Rašyti komentarą