Kraujagyslinių darinių pasekmės – nuo negrįžtamų deformacijų iki sutrikusių organų funkcijų

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Daiva Jasaitienė sako, kad dauguma šių darinių yra gerybinės kilmės ir pavojaus nekelia, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti sveikatos problemų ne tik naujagimiams ar kūdikiams, bet ir suaugusiesiems.

„Kartais naujagimių ir kūdikių odoje susiformavę gerybiniai kraujagysliniai dariniai, pavyzdžiui, įvairios hemangiomos, gali išopėti, kraujuoti, didėdami suardyti aplinkinius audinius, sukelti negrįžtamas deformacijas ar net suardyti organus ir sutrikdyti jų funkciją. Tokias grėsmes sveikatai keliančios hemangiomos, nustatomos 1,1–2,6 proc. naujagimių ir 10–12 proc. kūdikių, prasideda, atrodytų, nuo nereikšmingos rausvos dėmelės.  Be to, jeigu suaugusiesiems dažnai pasireiškia ilgalaikis veido paraudimas, kojų patinimas, gali išsivystyti atitinkamų lokalizacijų kraujagyslių pažeidimai ir atsirasti telangiektazijos – raudonos ar mėlynos spalvos kraujagyslių tinkleliai", – pasakoja D. Jasaitienė.

Dermatovenerologė priduria, kad dėl kito gerybinio kraujagyslinio darinio – piogeninės granuliomos – organizme gali išplisti infekcija.

Kodėl išsivysto gerybiniai dariniai?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" gydytoja D. Jasaitienė sako, kad kraujagysliniai dariniai skirstomi į gerybinius, lokaliai agresyvius, ribinio agresyvumo ir piktybinius. Gerybinės kilmės dariniams priskiriami kraujagysliniai navikai – įvairios hemangiomos, piogeninė granulioma, angiokeratoma, angiofibroma ir vyšninė angioma bei kraujagyslinės malformacijos (patologijos) – telangiektazijos, voro angioma, veninis ežeras, portveino dėmė ar lašišos dėmė ir tinklinis kraujagyslinis apgamas.

„Daugelis gerybinių kraujagyslinių darinių yra įgimti – vieni vaikai jau gimsta su hemangiomomis, portveino ar lašišos dėmėmis, o kitiems jie išryškėja per pirmąsias 6–8 gyvenimo savaites. Tai gali lemti aiškiai identifikuoti rizikos veiksniai, tokie kaip šviesios odos tipas, moteriška giminė, daugiavaisis nėštumas, mažas vaisiaus svoris, nėštumo patologija ir vyresnis gimdyvės amžius.

O piogeninių granuliomų atsiradimui reikšmės gali turėti odos trauminis pažeidimas, infekcija, kontraceptinių ar imuninę sistemą slopinančių vaistų naudojimas ir nėštumas", – sako „Kardiolitos klinikų", kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, dermatovenerologė.

D. Jasaitienės teigimu, įgimtos kraujagyslinės malformacijos, daugybinės angiokeratomos ir senatvinės vyšninės angiomos formuojasi dėl įvairių genų mutacijų, todėl dažnai yra paveldimos. Be to, vienos kraujagyslių patologijų – telangiektazijos – išsivystymas siejamas su ilgalaikiu saulės, kitų ultravioletinių spindulių, šilumos ar šalčio poveikiu, rūkymu, veido raudoniu, kepenų funkcijos sutrikimais ir įvairiomis sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis.

Rizikos veiksniais laikoma ir mastocitozė (lėtinė liga, pasireiškianti putliųjų ląstelių vešėjimu odoje), lipoidinė nekrobiozė (lėta odos ląstelių žūtis), nėštumas, arterijų, venų ar smulkių kraujagyslių ligos, spindulinis gydymas, randiniai pokyčiai ir tokių vaistų, kaip kalcio kanalų blokatorių, gliukokortikoidų, poveikis.

„Smulkių kraujagyslių išsiplėtimai kojose, kurie neretai atsiranda išsivysčius venų varikozei, dažniau pasireiškia moterims, yra susiję su paveldimumu, nėštumu, antsvoriu, venų užspaudimu, kai dėvimi ankšti drabužiai, stovimu ar sėdimu darbu, kontraceptinių vaistų vartojimu ir rūkymu", – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.

Taikomi įvairūs gydymo būdai

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centre dirbančios D. Jasaitienės, tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir įvertinti, ar susiformavęs darinys neturi piktybiškumo požymių.

Tam jis turi nuodugniai išsiaiškinti paciento nusiskundimus, įvertinti klinikinius požymius, atlikti radiologinius, histologinius, neinvazinius vaizdinimo tyrimus ultragarsu ar dermatoskopu – optiniu prietaisu, kuriuo apžiūrimi ir tiriami gerybiniai odos dariniai.

„Gerybinių kraujagyslinių darinių dažniausiai gydyti nereikia, jie, pacientams pageidaujant, šalinami dėl estetinių priežasčių, tačiau yra viena išimtis – įgimtos hemangiomos. Gydymas reikalingas, kai jos išopėja, kraujuoja, akivaizdžiai didėja ir yra susiformavusios veido, rankų pirštų ir lyties organų srityje.

Priklausomai nuo hemangiomų lokalizacijos, augimo pobūdžio, galimų kosmetinių ar funkcinių defektų bei komplikacijų atsiradimo, gali būti taikomas medikamentinis, lazerinis ar chirurginis gydymas. Taip pat gali būti paskirta krioterapija, kurios metu navikas veikiamas šalčiu, tačiau neretai geriausiais rezultatais pasižymi kompleksinis gydymas", – aiškina gydytoja.

Kraujagysliniams dariniams šalinti – lazerio procedūros

Anot D. Jasaitienės, tais atvejais, kai pacientas pageidauja susidariusius gerybinius darinius pašalinti, patariama rinktis lazerio procedūras, kurias galima atlikti bet kokio amžiaus žmogui. Dėl galinčių susiformuoti kraujagyslinių darinių įvairovės yra sukurta daugybė lazerio režimų, turinčių skirtingą poveikį, todėl gydytojas dermatologas, įvertinęs paciento būklę, parenka tinkamiausius parametrus procedūrai.

„Lazerio išskiriama energija (spindulys) veikia probleminę odos vietą, kurioje yra susiformavę kraujagysliniai dariniai. Sugerdamos lazerio išskirtą energiją, kraujagyslės užanka (susitraukia), o jų sienelės suyra, todėl kraujagysliniai dariniai išnyksta.

Įprastai viena procedūra trunka nuo kelių ir keliolikos minučių, o norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia kelių, atliekamų kas 2–6 savaites, kurių skaičius priklauso nuo kraujagyslinio darinio dydžio ir užimamo ploto", – aiškina gydytoja.

Dermatovenerologė sako, kad suaugusiesiems procedūros paprastai atliekamos be nuskausminimo, o vaikams, šalinant hemangiomas, reikalingas bendrinis nuskausminimas.

Labai dažnai prieš procedūrą, jos metu ar po jos naudojamas šaltis – taip sumažinamas nepageidaujamas terminis lazerio poveikis, dėl to pacientas nejaučia skausmo, tik dilgtelėjimą, kuris yra veiksmingo gydymo požymis. Po jo oda gali parausti, patinti ar atsirasti karščio jausmas – tai normali reakcija, praeinanti per kelias savaites.

„Galutiniams rezultatams įtaką daro ultravioletinių spindulių poveikis, todėl procedūras rekomenduojama planuoti vėlyvą rudenį ar žiemą, tačiau naudojant apsaugines priemones jas sėkmingai galima atlikti bet kuriuo metų laiku.

Pacientui reikės 4 savaites prieš ir po procedūros vengti tiesioginių ultravioletinių spindulių ir naudoti kremus, kurių apsaugos nuo saulės faktorius yra SPF50, tai taip pat padės sumažinti pigmentacijos sutrikimų riziką.

Be to, po procedūros rekomenduojama vengti intensyvaus sporto, lankymosi saunose ir nardymo, nes tai plečia kraujagysles ir didina jose spaudimą", – priduria Vilniaus „Kardiolitos klinikų" gydytoja dermatovenerologė D. Jasaitienė.