Kokias klaidas dažniausiai daro persirgę COVID-19?

„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad žmonės yra linkę ignoruoti šiuos liekamuosius ligos reiškinius, nes nori kuo greičiau atsigriebti už prarastą laiką. Todėl nesusimąstydami daro klaidas, kurios ne tik kenkia sveikatai, bet ir sukelia papildomas rizikas nualintam organizmui.

„Norėdami kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo tempą, žmonės ne tik nekreipia dėmesio į jaučiamas COVID-19 pasekmes, bet ir pervertina savo jėgas. Jie nesilaiko darbo-poilsio režimo, persistengia sportuodami ar atlikinėja pratimus net jausdami skausmą, dusdami, maitinasi prastai ir nereguliariai bei per mažai laiko praleidžia gryname ore.

Dėl šių priežasčių, atsistatymo po ligos procesas ilgėja, savijauta prastėja, o traumų bei įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, išsivysčiusių infekcijų ar uždegimų, rizika – išauga“, – teigia R. Blynas.

Turiu grįžti į darbą: kaip padėti sau?

Anot vaistininko, yra būdų, galinčių padėti tiems, kurie jaučia po COVID-19 ligos atsiradusį bendrą silpnumą ir jėgų trūkumą, bet turi grįžti į darbus.

„Pradėję darbuotis, savo krūvį didinkite palaipsniui ir neprisiimkite papildomų atsakomybių. Kas kelias valandas padarykite pertrauką, o jos metu pasivaikščiokite, pabendraukite su kolegomis arba, jei yra galimybė ir poreikis – prigulkite trumpam pietų miegui.

Kai baigiasi darbo laikas, užverkite duris ir iki kitos dienos apie jį negalvokite. Darbo reikalus išmesti iš galvos padės kokybiškas poilsis ir mėgstamos veiklos, kurios nereikalauja didelių energijos sąnaudų, pavyzdžiui, stalo ir kortų žaidimai, knygų skaitymas bei kiti panašūs užsiėmimai“, – akcentuoja R. Blynas.

Vaistininkas sako, kad susidarant tinkamą dienos rutiną, labai svarbu pasirūpinti ir miego higiena: kasdien eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Be to, greičiau atgauti jėgas ir sustiprinti organizmą padės reguliari, įvairi ir subalansuota mityba, todėl per dieną turėtumėte skirti laiko pusryčiams, priešpiečiams, pietums, pavakariams ir vakarienei.

„Fizinį aktyvumą didinkite palaipsniui: pradėkite nuo ramaus pasivaikščiojimo lauke ir įvairių tempimo pratimų, kurie stiprina raumenis bei atstato sustingusių sąnarių lankstumą. Nusistatykite ribas, kai organizmas jums sako „stop“ ir savęs nekankinkite: leiskite kūnui palengva įprasti prie patiriamų apkrovų ir šiek tiek jas didinkite kas savaitę.

Tai padarę įvertinkite, kaip organizmas reaguoja į patiriamą fizinį krūvį ir ar galite jį toleruoti. Jei ne – grįžkite prie mažesnio intensyvumo veiklų. Kitu atveju, patirtos traumos gali brangiai kainuoti ir sveikatai, ir piniginei“, – pataria R. Blynas.

„Įsijunkite“ energijos tausojimo režimą

„Camelia“ vaistininkas sako, kad persirgę COVID-19 ir jaučiantys didelį jėgų stygių, turėtų taupyti kiekvieną energijos lašelį. Tai padaryti padės šie vaistininko patarimai:

1. Jei jūs gyvenate kelių aukštų name ir juose yra laiptai, nevaikščiokite jais arba stenkitės daryti tai kaip įmanoma rečiau. Taip pat galite trumpam apsigyventi viename iš aukštų.

„Tai padės ne tik taupyti energijos resursus, bet ir apsisaugoti nuo traumų, kurios gresia tuo atveju, jei apsvaigus galvai ar neišlaikius pusiausvyros nukristumėte nuo laiptų“, – įspėja R. Blynas.

2. Pasirūpinkite, kad visi reikalingiausi daiktai būtų tame kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko ir padėti tokiam aukštyje, kuris nereikalautų pasistiebti ar susilenkti. Daiktų pernešimui naudokite krepšį, kad nereikėtų kelis kartus vaikščioti nešant rankomis.

3. Daugiausiai energijos reikalaujančius darbus atlikite pirmoje dienos pusėje, geriausiai ryte. Jei tokių darbų turite daug, paskirstykite juos per kelias dienas.

4. Stenkitės daryti kvėpavimo mankštas taisyklingai: lėtai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną.

„Kvėpavimo pratimai leidžia išvengti dusulio ir gerina kraujo prisotinimo deguonimi procesą. Dėl to užtikrinama tinkama ląstelių veikla ir reikalingų medžiagų įsisavinimas. Tai itin svarbu, nes palengva didinant fizinį aktyvumą, didėja ir deguonies poreikis, o jei jo trūksta, organizmas ima „badauti“, blogėja širdies darbas, prastėja atmintis ir t.t.“, – įspėja vaistininkas.

5. Atsisakykite visų nereikalingų ir neskubių darbų arba paprašykite, kad juos atliktų artimieji.

Yra ir papildomų priemonių

Anot R. Blyno, persirgusiems rekomenduojama vartoti preparatus, kurie gali padėti paspartinti atsistatymo procesą ir greičiau atgauti jėgas.

„Kofermentas Q10, skatinantis energijos apykaitą, padės tiems, kurie skundžiasi jėgų trūkumu. Preparatai su bičių pikiu stiprins imunitetą ir papildys organizmą flavonoidais, pasižyminčiais priešuždegiminiu poveikiu ir apsaugančiais ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.

B grupės vitaminai stiprins centrinę nervų sistemą, smegenų ir širdies funkcijas, o magnio – gerins kraujotaką ir ląstelių aprūpinimą deguonimi, dėl to padidės raumenų jėga ir ištvermė“, – aiškina vaistininkas.

R. Blynas sako, kad pavasarį būtina stiprinti savo imuninę sistemą ir organizmą papildyti vitaminų atsargomis, kurios buvo išeikvotos per žiemą. Tai padaryti padės 2–3 mėnesius vartojami multivitaminų kompleksai, kurių sudėtyje yra ežiuolės, cinko, vitaminų C ir D.

Kada kreiptis į gydytoją?

Anot „Camelia“ vaistininko, jei laikantis rekomendacijų per mėnesį nepavyksta savarankiškai susidoroti su jaučiamais negalavimais, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta šių negalavimų priežastis, pavyzdžiui, ar nėra išsivystę plaučių, kraujagyslių ir širdies raumens pažeidimai.

Be to, pagalbos reikia kreiptis ir tada, kai atsiranda neįprasti ar stiprūs skausmai, kurių nebuvo anksčiau.