Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta jau 500 robotinių operacijų

Įspėjame, kad filmuoti vaizdai yra tiesiogiai iš operacinės, todėl jautresnius žmonės gali šokiruoti.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad tai ilgai laukta diena.

„Įvyko 500-oji operacija. Esame pirmieji, įdiegę robotinę chirurgiją Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Būti pirmais nelengva, bet jei niekas nebūtų pirmas, nebūtų progreso“, - sakė ligoninės vadovas.

Pasak jo, pradedama svarstyti ir apie antro roboto įsigijimą, galbūt kito gamintojo ar kitokios profilizacijos.

V. Janušonis užsiminė, kad yra šalies ligoninių, kurios nori mokytis ir diegti šitą technologiją. Svarstoma, kad galbūt būtų įmanoma leisti ir kitų ligoninių chirurgams atlikti operacijas KUL robotinės chirurgijos operacinėje.

KUL Chirurgijos departamento vadovas, Robotinės chirurgijos programos direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius teigė, kad robotinė chirurgija KUL vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgija, urologija ir ginekologija. Visose šiose srityse robotinė chirurgija vystoma vienodais tempais, tad atliktų operacijų skaičius yra labai panašus. Planuojama tokio principo laikytis ir ateityje. Pasak N. E. Samalavičiaus, KUL chirurgų nuomone, robotinė chirurgija pasiteisino visose trijose srityse.

Pasak gydytojo, robotinės technologijos chirurgija turi nemažai pranašumų, lyginant su tradicine chirurgija - chirurgai mato erdvinį aukštos raiškos operacinio lauko vaizdą, robotiniai instrumentai leidžia kokybiškiau atlikti operacijas mažose ertmėse, sumažėja chirurgo nuovargis, nes dirbama ergonominėmis sąlygomis.

KUL naudojama keturių "rankų" „Senhance“ robotinė įranga. Vidutinio sudėtingumo operacijai naudojamos trys "rankos", sudėtingoms – visos keturios, o ketvirtoji atlieka chirurgo asistento funkciją.

„Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirurgas-asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija. Robotinės operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės, geresnė ne tik operacijos kokybė, mažesnis kraujo praradimas, bet ir greitesnė paciento pooperacinė reabilitacija, sveikimas, mažesnis nuskausminamųjų vaistų poreikis“, - pridūrė N. E. Samalavičius.

Spaudos konferencijos metu užsiminta, kad ateityje svarstoma robotine įranga pradėti atlikti ir krūtinės ląstos srities operacijas.