Keliamos diskusijos dėl universiteto ligoninės steigimo uostamiestyje

Uostamiestyje sujungiant keturias šiuo metu veikiančias ligonines ir įkuriant bendrą universiteto lygmens sveikatos priežiūros paslaugų centrą, Vakarų regionas turėtų ne tik aukštesnio lygmens medicinines paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, tačiau būtų išvengiama ir tam tikrų paslaugų dubliavimo bei racionaliau būtų išnaudojami finansai.

Siekiant įkurti tokį centrą yra reikalingas įstatymo pakeitimas, kuris numatytų, jog universitetas, kuris ruošia sveikatos priežiūros specialistus, taip pat galėtų tapti steigėju. Šiuo metu įstatymas numato, jog universiteto lygmens ligoninės steigėju gali būti tik universitetas, ruošiantis trijų pakopų gydytojus.

„Komitetas svarstė gautas pastabas iš Seimo Teisės departamento, buvo išklausyta Sveikatos reikalų komiteto narių nuomonė, kuri ne visiškai sutampa su teikiama pataisa. Jie mano, kad Klaipėdos universitetui šiek tiek per anksti arba jis turi per mažai kompetencijų būti lyginamu su LSMU ar VU medikų rengimo studijomis, kur yra trijų pakopų medikų rengimas“, - dėstė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak V. Grubliausko, Seimo komitetams pritarus įstatymo pataisoms, visas įstatymo projektas keliaus į plenarinę Seimo posėdžių salę, kur vyks dar vienas svarstymas.

„Skambėjo daug įvairių nuomonių, kad įstatymo projektas nukreiptas tik į vieną įstaigą, turima omenyje tikriausiai Klaipėdos universitetinę ligoninę, taip pat atskiros Seimo narių grupės pasiruošusios šį įstatymo pataisų projektą skųsti Konstituciniam Teismui - ar jis atitinka Konstituciją, kurioje yra reglamentavimo aspektai kalbant apie medikų rengimo tam tikrus niuansus. Ar tikrai bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą - atsakyti negaliu“, - apie įvairias nuomones, susijusias su įstatymo pakeitimo projektu, kalbėjo V. Grubliauskas.

Seimui pritarus įstatymo pakeitimo projektui, o prezidentui pasirašius nutarimą, klausimas būtų teikiamas Klaipėdos miesto tarybai.

Ar taps trečiu broliu?

Klaipėdos universitete, kuris kartu su Sveikatos apsaugos ministerija taptų trečiojo Lietuvoje universiteto lygmens sveikatos priežiūros paslaugų centro steigėju, šiuo metu yra ruošiami tik radiologijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos specialistai. Tad tarp komisijos narių kilo diskusijų, ar tikrai Klaipėdos universitetas turi užtektinai potencialo tapti universiteto lygmens ligoninės steigėju ir valdytoju.

„Seimo komitete buvo išsakyta mintis, kad Klaipėdos universitete niekada nebus rengiami tokio lygio specialistai kaip Vilniuje ar Kaune, tačiau aš nenuvertinčiau universiteto ir jo potencialo. Steigiant trečiąjį Sveikatos paslaugų centrą Lietuvoje, labai nenorėčiau, kad Klaipėdos universitetas atsidurtų trečiojo brolio vaidmenyje, kuris lyg ir įgaunantis teisę kaip Vilnius ir Kaunas, bet nėra lygiavertis“, - tikino V. Grubliauskas.