Kas tas imunitetas: Šeimos daktarai atsakymams į tokius klausimus neturi laiko. Ir noro beveik neturi

Beje, ne kiekvienam nosimi šniurkščiojančiam atsakymas į pavadinimo klausimą rūpi. Mat dažnas nuo mažens girdėjo, kad jei šaltu vandeniu ryte nesiprausi arba žiemą be pirštinių vaikščiosi, nosis ir galūnės paraudonuos, o imunitetas – pajuoduos. Vaizdinga.

Bet – ne iki galo teisinga. O dabar, kad skaitytojai neišsibėgiotų, turiu pateikti gudrybę, kurią dažnai vartoju. Jums gi norisi ko nors netikėto. Neįprasto. Gal net to, ką tikrieji daktarai net užginčyti gali. (Nepamirškite: čia gi rubrika „požiūris“!).

Tikiu: esate girdėję, kad imunitetą stiprina graikinių riešutų... lapai. T.y. arbata iš tų lapų. Tačiau, mūsų „gastronomus“ tie riešutėliai pasiekia jau belapiai. O dėl vaistuko – koks efektyvus jis bebūtų – gi nevažiuosim į Kiniją, Iraną ar Turkiją (apie Ukrainą net neužsimenant).

Tiesa, išeitis yra: lukštendami tuos graikiškus riešutėlius dažnai vargstate su atskiras jų dalis skiriančiomis pertvaromis. Pagaliau, išmetate jas kartu su kevalu. Bet dabar gal jau nebeišmesite. Nes niekas taip imuniteto nestiprina kaip arbata, išvirta iš tų pertvarėlių. Patikrinti nėra sudėtinga.

Bet rašinio pavadinime klausimas kitas: kas tas imunitetas yra? Atsakymą išgirsite pernelyg išgrynintą. Ir tai bus eilinė proga Tikriems Daktarams rašantįjį papeikti.

Imunitetas esti dviejų rūšių: įgimtas ir įgytas. Su įgimtuoju taip kaip ir su karališkuoju krauju: Dievas davė. Bet didžiajai daliai pagailėjo. Todėl jiems, kad nuo didelių ligų ir net nuo slogos apsigintų, reikia patiems stengtis. Pasakysiu taip: įgyjamas imunitetas didele dalimi priklauso nuo to, su kokiomis infekcijomis jau anksčiau esate susidūrę. Ir svarbus pastebėjimas žinių trokštantiesiems: įgimtasis imunitetas atminties... neturi.

O kuomet jis ateina dirbtiniu keliu, pavyzdžiui, su skiepais, imuninio atsako sulauksite greičiau.

Tačiau! Jei toks „išaiškinimas“ netenkina ir norite „moksliškesnio“ – prašome: dabar seks žodinė imuniteto veikimo schema. (Ir ji ne vienam atmuš norą šitą pavadinime užduotą klausimo dar kam nors ir kada nors pakartoti). Netikite?

Į organizmą parsiskverbusius „priešiškus elementus“ pirmosios pasitinka įgimto imuniteto ląstelės. (Pavyzdžiui, neutrofilai, susitikę su patogenais, juos užgrobia ir ima „ėsti“). Proceso metu „išsilaisvina“ antibiotinės medžiagos.

Tuomet dendritinės ląstelės – savotiški transporteriai – patogeną ima „virškinti“. Galiausiai procesas perduodamas limfiniams mazgams, kurie limfocitams praneša, kurioje organizmo vietoje yra „priešas“. Tuomet – lemiamas kovos etapas: B limfocitai ima gaminti antikūnius, T – kileriai ir toliau naikina patogeną, o T helperiai (pagalbininkai) skuba padėti kitoms, dar ligos nepažeistoms ląstelėms.  

Atsiprašau, kad atėmiau jūsų brangų laiką, tačiau dabar jau galite nujausti, ką mes žinome apie imunitetą. Atsakymas: nieko. O kitas klausimas toks: ar reikia mums, ne daktarams, apie tai žinoti? Nesakykit, kad nereikia: tik gal kiek kitaip: per gyvenimiškuosius ir visiems mums suprantamus pavyzdžius.

Bet prieš tuos pavyzdžius – antivakcininkų neapykantai ir liūdesiui – dar milisekundę skirsiu skiepams. Jokia vakcina ligoniui nebepadės. Tik sveikam. Skiepai veikia taip: negyvi ar itin susilpninti mikrobai suleidžiami į organizmą. Vien tai įgalina išvengti ligos arba patirti tik lengvą jos formą.

Ima formuotis – iš T ląstelių ir B ląstelių – atminties ląstelės. Vos pasirodo užpuolikas (liga), ramiai iki tol kamputyje tylėjusieji kovotojai metasi į žūtbūtinį mūšį. Ir pastaba, kuri antivakseriams nepatiks: tai kovai pasiruošti reikia, ne kuomet epidemija jau prie durų. Nujausti – ir skiepytis – reikia dar prieš ją.

Jei turėjote valios net iki čia paskaityti, dabar jūsų laukia tikros įdomybės. (Kaip visada: jas paneigti ar patvirtinti gali tik jūsų šeimos gydytojas. Tokia mūsų formulė.)

Ir nelaukite, kol tas šeimos daktaras jums praneš apie imuninės sistemos bėdas: ir patys galite įtarti (atsargiai!), jog turite šią problemą, jei dažnai peršąlate ar sergate infekcinėmis ligomis; jei vargina pūslelinė; jei jūsų oda sausa ir sudirgusi; jei silpni ar slenka plaukai; jei dažnai sutrinka virškinimas ar užkietėja viduriai; jei vienas po kito ėmė gesti dantys; jei prastai gyja žaizdos...

Gerai imuninei sistemai palaikyti reikalingi mikroelementai: selenas, geležis varis, cinkas, magnis kalcis. Kaip keista bebūtų, papildai čia nepadės. O jų perdozavimas gali būti toksiškas. Tad ką pasirinkti?

Vienas netikėtų atradimų – žalioji ir juodoji arbata. Jose esantis L teaninas net penkiskart padidina imuninių ląstelių jėgą. Bet nevalia pamiršti, kad arbatos skatina ir šlapimą. Tad 3 puodelių per dieną turėtų pakakti.

O kas dar keistesnio? Keistesni dalykai yra susiję su garsiuoju vitaminu C. Jis tikrai stiprina imunitetą. Tačiau nėra panacėja. Labiausia tinka profilaktikai. Itin svarbu neperdozuoti. Ir nesureikšminti.

Šviesaus atminimo daktarė Filomena Taunytė mums grūste grūdo į galvas, kad bet kuri lietuviška daržovė yra vertingesnė už atvežtinę citrusinę. Tokį pat jei ne geresnį poveikį mums duos pakramtytas (ar su arbata išgertas) imbieras. Ir lietuviškas česnakas. Ir, be abejonės, raugini kopūstai!

Kiek nepelnytai mūsuose pamirštas dar vienas mikroelementas – cinkas. Tik jį vartojant jokia saviveikla negalima. Nes galite sau pakenkti. Pasitarkite su daktaru, kuomet norėsite, kad greičiau žaizdos užgytų, kad jumyse pagausėtų antikūnių. Nežinote natūralių cinko šaltinių? Grūdai, pupelės, riešutai. Tik vėl: nepadauginti!

Kaip keista bebūtų, didžiausioji mūsų imuniteto galimybė yra... rankų plovimas. Neįdomu. Šimtąkart girdėta. Ypač taip galvoja stropuoliai: tie, kurie vis rankas patepa antiseptikais (išmokė kovidas!). Antibakterinis muilas – taip sako specialistai – atneša daugiau žalos nei naudos. Profilaktikai geriausia tiks paprastas ūkinis muilas.

Jokių patarimų nebus dėl maudymosi žiemą eketėje. Spauda propaguoja, televizija rodo ir... kažkodėl nė vienas daktaras neįspėja, kad ne visiems tai tinka.

Jei iki čia jau perskaitėte, esate verti prizinio patarimo.

Štai jis: geriausiai visoms peršalimo ligoms kelią užkerta... seksas. Pusvalandis sekso – tai sportas, per kurį sudeginama ne mažiau kaip 350 kalorijų (atitinka 40 minučių bėgimo ristele arba 15 minučių treniruoklių salėje). Iki kito ketvirtadienio!