Kas padeda labiau rūpintis savo sveikata? Lietuvius paskatino šie 2 dalykai!

Visgi, kai kuriose sveikatingumo srityse lietuviams dar  reikia pasitempti.

Rūpintis savo sveikata vis dažniau padeda technologijos

Tyrimo duomenimis, beveik 30 proc. šalies gyventojų dažnai arba visuomet naudojasi išmaniuoju laikrodžiu, siekdami sekti savo sveikatos rodiklius.

Be to, daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių mano, kad šiuolaikinės technologijos yra smarkiai patobulėjusios ir padeda tiksliai įvertinti tokius sveikatos rodiklius kaip kraujospūdis, širdies pulsas, deguonies kiekis kraujyje ir kt.

Išmaniosios technologijos iš tiesų suteikia iki šiol neregėtas galimybes ir įrankius kiekvienam rūpintis savo sveikata.

Išmanieji telefonai ir laikrodžiai su specialiais jutikliais ir pažangiomis duomenų analizės sistemomis tampa viena iš esminių priemonių, padedančių gyventi sveikiau, rūpintis savo organizmu, pagerinti savo savijautą ir išvengti tam tikrų sveikatos problemų.

Net ir gydytojai vis dažniau atsižvelgia į pacientų savarankiškai išmaniųjų įrenginių pagalba matuojamų ir sekamų sveikatos parametrų duomenis.

Kaip pavyzdį ji pateikia pažangiausiomis sveikatos technologijomis ir jutikliais aprūpintą „Samsung Galaxy Watch 4" išmanųjį laikrodį, kuris naudotojams leidžia ne tik matuoti savo fizinį aktyvumą, sekant nueitą atstumą ir sudegintas kalorijas, bet ir apskaičiuoti kūno sudėjimą, įvertinant kūno riebalų, skeleto raumenų ir vandens procentą.

Šis laikrodis taip pat suteikia įrankius patogiam EKG ir kraujospūdžio matavimui realiu laiku, miego kokybės analizei, deguonies kiekio kraujyje įvertinimui.

Laikrodyje įdiegta naujausia programinė įranga padeda treniruotis ir siekti savo sveikatos tikslų.

Svarbu gerinti mitybos, miego ir fizinio aktyvumo įpročius

Tokios išmaniosios technologijos neabejotinai gali padėti lietuviams pasiekti geresnių rezultatų tose sveikos gyvensenos srityse, kurioms dar neretai tenka per mažai dėmesio.

Kaip rodo tyrimo duomenys, visų pirma, daugiau dėmesio lietuviai galėtų skirti per dieną suvartojamo vandens kiekiui.

Nors kiekvienam asmeniui vandens paros norma, priklausomai nuo individualių faktorių ir aplinkybių, gali skirtis, bendra rekomendacija – moterims išgerti apie 2 litrus, o vyrams apie 3 litrus vandens.

Nepaisant to, 63 proc. apklausos dalyvių teigė per dieną išgeriantys mažiau nei 2 litrus vandens.

Daugiau nei pusė (55 proc.) šalies gyventojų taip pat pripažino, kad jų mityba nėra sveika.

Taip dažniau teigė vyrai (58 proc.) nei moterys (52 proc.).

Be to, trečdalis (32 proc.) lietuvių atskleidė niekuomet ar dažnai nevalgantys pusryčių.

Specialistų teigimu, pusryčiai yra vienas svarbiausių dienos maistų, o pilnavertė mityba turėtų apimti visų organizmui reikalingų medžiagų suteikiančius produktus, įskaitant daržoves ir vaisius, grūdines kultūras, naudingųjų riebalų rūgščių turinčius produktus, pavyzdžiui, jūrinę žuvį, avokadus, alyvuogių ar linų sėmenų aliejus, taip pat baltymų šaltinius – liesą mėsą, žuvį, kiaušinius, riešutus, sėklas, sojos produktus.

39 proc. tyrimo dalyvių taip pat pripažino, kad jų miego įpročiai yra blogi. Nors suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama miegoti 7-9 valandas, du iš penkių apklausos dalyvių teigė miegantys mažiau.

Tarp vyrų nepakankamai miegančiųjų dalis yra dar didesnė ir siekia 45 proc. Mažiau nei 7 valandas per dieną miega 35 proc. moterų.

Galiausiai, nors 40 proc. lietuvių seka savo nueitų žingsnių kiekį ir per dieną jų nužingsniuoja ne mažiau 10 tūkst., likusi dalis gyventojų tuo pasigirti negali.

Visgi, fizinis aktyvumas yra laikomas neatsiejama sveikos gyvensenos dalimi, o sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama per savaitę vidutinio intensyvumo aktyviai veiklai skirti bent 150 minučių arba ne mažiau kaip 75 minutes per savaitę užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla.

Be to, specialistai rekomenduoja kuo daugiau vaikščioti ir kas rytą atlikti mankštą.