Karštis pavojingas mūsų sveikatai

Prasidėjusi vasara kol kas mus lepina itin gražiais orais, tačiau sykiu atėjo ir didžiulė kaitra. Tad vieni stengiasi likti namuose ir išvengti karščių, o kiti skuba į paplūdimius ar prie vandens telkinių ir tikisi gražiai, rudai įdegti odą. Tačiau ne visada deginimasis suteikia norimą įdegio spalvą, kartais oda stipriai nudega ir paraudonuoja.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, odos nudegimai saulėje kyla dėl pernelyg didelio ir ilgo ultravioletinių spindulių poveikio. Dažniausiai pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų.

Silpni nudegimai paprastai pastebimi praėjus kelioms valandoms (nuo 3 iki 7 val.) nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos drabužiais arba apsauginiu kremu. Pažeista oda tampa sausa, pleiskanoja, ima peršėti.

Ilgiau pabuvus saulėje sunkesni simptomai gali pasireikšti ir po 12-14 val.

Saulės nudegimai taip pat gali sukelti kitus sisteminius sveikatos sutrikimus: karščiavimą, drebulį, galvos skausmus, pykinimą, silpnumą, galvos svaigimą.

Panašūs ir šilumos smūgio simptomai.

Pastebėjus pirmuosius simptomus būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate.

Nedidelius nudegimus reikėtų gydyti pirmiausia uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute, uždėti ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar paklodę). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 20-30 minučių. Būtina vartoti daug skysčių. Jei nudegimai yra stipresni, reikia kreiptis į medicinos įstaigą.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, norint apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, reikia vengti degintis tuo metu, kai saulė aktyviausia - vidurdienį ir kelias pirmas valandas po vidurdienio.

Gana efektyviai nuo karštų saulės spindulių saugo drabužiai: kuo jie šviesesni ir tankesni, tuo yra geresnė apsauga.

Taip pat siekiant apsisaugoti nuo saulės spindulių, patariama naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Reikėtų rinktis tas priemones, kuriose esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV-A spindulių, taip pat kad būtų gana aukštas SPF - jis turi būti ne mažesnis nei 30.

Esant labai kaitriai saulei, jautriai odai ir vaikų odos priežiūrai rekomenduojama naudoti 50 SPF turinčius kremus. O norint išvengti nemalonių pasekmių po deginimosi rekomenduojama tepti odą drėkinamuoju kremu.

Dėl nudegimų saulėje nesikreipė

Nors gražus oras į pajūrį pritraukė daugybę poilsiautojų, tačiau dėl nudegimų saulėje į Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistus kreipėsi vos vienas žmogus.

„Konkrečiai dėl karščio pojūčio ir dėl to pablogėjusios sveikatos iškvietimų nebuvo. Buvo vienas vyras, kuris kreipėsi dėl blauzdų nudegimo, gulėjo pajūryje ir nudegė, tačiau nudegimas lengvas, pakonsultavome telefonu. Apskritai savaitgalį buvo labai daug traumų su dviračiais ir paspirtukais, miškuose, dviračių takuose ir parkuose, visur, daug rankų ir kojų traumų“, - pasakojo VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Kaip apsisaugoti nuo karščio?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis ir toliau numatoma kaitra. Antradienio aukščiausia temperatūra sieks 30-33 laipsnius karščio, tad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, o ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą bei sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų).Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Augintinių priežiūra užklupus karščiams

Karštis neigiamai paveikia ne tik žmonių sveikatą ir savijautą, bet ir gyvūnų. Tad vasarą gyvūnams būtina skirti dar didesnį dėmesį, ypač su jais keliaujant ar pervežant, laikant uždarose patalpose ar šiems būnant lauke.

Gyvūnų sveikatai didelė kaitra, drėgmė ar ypač tvankūs orai pavojingi, todėl gyvūnų savininkams Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad, užtikrinant gyvūnų sveikatą ir jų gerovę, jie turi būti tinkamai apsaugoti ir prižiūrimi.

Karščių metu padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis, pakinta gyvūnų kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos, todėl per karščius laikomiems gyvūnams reikia skirti kur kas daugiau dėmesio.

Augintiniams taip pat gresia įvairūs pavojai ilgai būnant karštyje. Įsivyravus karštiems orams, augintinius reikėtų stengtis laikyti namuose, leisti jiems gulėti kuo vėsesnėje vietoje. Žinotina, kad sunkiau karštį pakelia vyresni, sergantys bei trumpasnukiai gyvūnai.

Karštuoju metų laiku gyvūnai skysčių suvartoja daugiau, todėl svarbu, kad vanduo būtų ne tik šviežias, bet ir švarus, vėsus, todėl turėtų būti laikomas pavėsyje.

Lauke esant didelei temperatūrai jokiu būdu negalima augintinių palikti vienų įkaitusioje transporto priemonėje, nes tai labai pavojinga jų gyvybei.

Informacija

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. • Dažniau gerti skysčių - visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais - jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą. • Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. • Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. • Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką. • Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. • Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. • Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia. • Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.