Kaip padėti sau, jei dėl nutukimo negelbsti nei dietos, nei sportas?

Tai reiškia, jeigu jums yra daugiau nei 45 metai, tikėtina, kad turėsite antsvorio. Nutukimas Europoje yra pagrindinė neįgalumo priežastis, o paskutinės tendencijos rodo, kad kai kuriose šalyse ši liga taps vienu didžiausių rizikos veiksnių susirgti vėžiu.

Deja, dažnai nei dietos, nei aktyvus sportas nutukusiems žmonėms netinka, nes gali būti dar labiau pažeidžiama sveikata.

Mokslo duomenimis, kol kas efektyviausias nutukimo ir su tuo susijusių ligų gydymas yra chirurginis, kurio dauguma žmonių bijo labiau nei nutukimo pasekmių, ir, nežinodami ką daryti, tuščiai kovoja su antsvorio vėjo malūnais.

Džiugi naujiena yra ta, kad Lietuvoje jau siūloma puiki išeitis – inovatyvi skrandžio mažinimo procedūra be skalpelio, atliekama endoskopu.   

Be pjūvio ir reabilitacijos

„Kai svoris ima siekti 150 kg ir daugiau, nepadeda nei dieta, nei intensyvus sportas, ir ne valios trūkumas dėl to kaltas. Kai nuo nutukimo kenčiantys žmonės susimąsto, kad kažką gyvenime reikia keisti, pavyzdžiui, pradėti sportuoti, svarstyklių padala rodo arba labai didelį skaičių, arba svoriui parodyti nebepakanka svarstyklių skalės.

Kai taip nutinka, be antsvorio žmogus jau turi susirinkęs visą „krepšelį" gretutinių ligų – diabetą, hipertenziją,  podagrą ir pan. Tokiam žmogui badauti nerekomenduojama, o sportuoti jam ne tik, kad sunku, bet ir pavojinga, tad išeitis viena – operacija.

Tiesa, dauguma apie tai išgirdę, susigūžia iš siaubo, nes mintyse viena – skalpelis, daug žaizdų ir ilga reabilitacija ligoninėje, nors tai pasenusi informacija.

Mokslas jau gerokai yra pažengęs į priekį ir nutukusiems žmonėms medikai gali padėti kur kas inovatyvesnėmis priemonėmis", – teigia Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis chirurgas ir gastroenterologas Justas Birutis.

Su nutukimu visą gyvenimą kovojanti 56 metų Jolanta yra puikus pavyzdys, nes 168 cm ūgio moteris niekaip negalėjo atsikratyti per gyvenimą „sukauptų" 120 kg, nors ne kartą badavo ar bandė sportuoti.

Teko galvoti apie svorio mažinimą kitais būdais (Jolantos  atveju, operaciją), tačiau dėl gretutinių ligų puokštės moteriai teko patirti ne vieną operaciją, todėl šeimos gydytojos rekomenduotos skrandžio mažinimo operacijos paniškai bijojo.

Kita vertus, neišvengiamo neįgalumo ar net mirties baimė buvo didesnė, tad Jolantai pradėjo domėtis skrandžio sumažinimo galimybėmis be operacijos.

„Operacija, kai skrandžio dydis mažinamas žiedu, turi daug nepatogumų, per skrandžio apylankos operaciją ar marginalinę rezekciją chirurginiu būdu pašalinama dalis skrandžio, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, reikia nuolat vartoti maisto papildus.

Skrandžio mažinimas endoskopu – inovatyvi procedūra, tačiau Lietuvoje jau nebe naujovė – vien asmeniškai aš jų esu atlikęs ne vieną.

Nauja gal tai, kad skrandis sumažinamas be įprastinių pjūvių skalpeliu, todėl nelieka jokių žaizdų: procedūros metu, kuri trunka 1–1,5 val., pacientas užmigdomas, o tuo metu jam per burną specialiu endoskopu skrandis susiaurinamas netirpstančiais siūlais iš maišo formos į vamzdelį – skrandžio tūris sumažinamas kelis kartus.

Kadangi toks skrandžio mažinimas endoskopu turi mažiausiai šalutinių poveikių, lyginant su minėtomis chirurginėmis operacijomis, dalis pacientų pasiprašo išleidžiami tą pačią dieną – pabudę po narkozės ir nepajutę skausmo bei kitų neįprastų pojūčių, jie kartais net suabejoja, ar iš viso kažkas įvyko, nes negaliu pateikti pagrindinio  įrodymo – siūlių žymių.

Tačiau jau po kelių savaičių abejonės dingsta: endoskopu sumažintas skrandžio tūris greičiau užsipildo maistu, tad žmogus greičiau pajaučia sotumo jausmą ir lėčiau išalksta, o to rezultatas – prarasti kilogramai.

Skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (BMI) yra iki 42: per kelias savaites pacientai netenka 7–12 kg, o per metus – apie 23 proc. kūno masės.

Vėliau viskas priklauso nuo papildomų priemonių, kurių žmogus imasi, bei jo motyvacijos", – patirtimi dalijasi chirurgas ir gastroenterologas J. Birutis.

Nutukimas yra liga – ne tik rizikos veiksnys

Nutukimas yra sudėtinga liga, kelianti pavojų sveikatai ir jo priežastys yra daug sudėtingesnės nei tik netinkamos mitybos ir fizinio neveiklumo derinys.

Gyvenimas skaitmenizuotame pasaulyje taip pat yra to priežastis – maistą į namus galime užsakyti kelių mygtukų paspaudimu, buitinius reikalus taip pat sutvarko namų apyvokos daiktai ar išmanieji įrenginiai, o pandemija daugumą įpratino iš namų nekelti kojos.  

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitos, pristatytos 2022 metais, duomenimis, antsvorio ir nutukimo lygis Europos regione pasiekė epidemijos mastą ir vis dar didėja, nes nė viena iš 53 šalių neturi priemonių tai sustabdyti.

Daugiausia antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių yra Viduržemio jūros ir Rytų Europos šalyse – šiuo metu 2 iš 3 suaugusiųjų ir 1 iš 3 pradinio mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę.

Naujausi skaičiavimai rodo, kad nutukimas kasmet sukelia daugiau nei 1,2 mln. mirčių, o tai sudaro daugiau nei 13 proc. viso mirtingumo Europos regione.

Tai yra ketvirtas labiausiai paplitęs vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ir kitų ligų rizikos veiksnys po aukšto kraujospūdžio, blogos mitybos ir tabako.

Pavyzdžiui, nutukimas laikomas mažiausiai 13 skirtingų vėžio tipų priežastimi ir greičiausiai bus tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 200 tūkst. naujų vėžio atvejų kasmet, o ateinančiais metais šis skaičius dar didės.

Apmaudu, tačiau tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES) – lietuviai vidutiniškai gyvena 75-erius, tai yra, penkeriais metais trumpiau nei vidutinis europietis, o norvegai, šveicarai ir islandai vidutiniškai gyvena ilgiau nei 83 metus.

Be to, vidutiniškai 17 savo gyvenimo metų praleidžiame sirgdami lėtinėmis ligomis ar turėdami kažkokią negalią – Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos, kurią gali sukelti nutukimas, kasmet miršta 20 kartų daugiau žmonių nei Nyderlanduose.

Apskritai širdies ir kraujagyslių ligos yra šių dienų rykštė ir statistinėse ES lentelėse Lietuva rikiuojasi pirmose sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis gretose, nes 1 mln. gyventojų tenka net daugiau nei 5 610 mirčių.

Specialistai pastebi, kad paprastai dėl nutukimo ir antsvorio kenčia tie, kurie nesilaiko tinkamo mitybos režimo – valgo daug, nereguliariai ir dažniausiai antroje dienos pusėje.

Kita didelė problema – fizinio aktyvumo trūkumas, nes žmonės įprato didžiąją dienos dalį – ir darbo, ir laisvalaikio – leisti prie ekranų, todėl nesudegintos kalorijos virsta riebalais, o šie ilgainiui – gretutinėmis ligomis.

Greito gyvenimo tempas diktuoja ir norą greitai pagyti, tačiau tam, kad pakeistume netinkamus įpročius, reikia laiko.

Skrandžio mažinimas endoskopu – tik kelio pradžia, nes, norintys ilgalaikių rezultatų, vėliau turi laikytis nurodytų mitybos rekomendacijų, vartoti maisto papildus ir stengtis daugiau judėti, kad mažėtų ne tik svoris, bet ir dėl jo galinčių išsivystyti gretutinių ligų rizika.

Kai padėtis stabilizuojasi, galima pereiti prie įprastinio neriebaus bei nesaldaus maisto ir mėgautis gyvenimu. Svarbu pasiryžti ne tik procedūrai, bet ir judresniam, kokybiškesniam gyvenimui po jos, kuriuo mėgautis bus galima dar ilgai.