Kaip padėti organizmui ištverti karščius: ne tik gerkite vandenį

Ką daryti, kai lauke labai karšta

Elgesio taisyklės, kai lauke labai karšta, nesikeičia jau daugelį metų.

Svarbiausia prisiminti, kad nereikėtų per ilgai užsibūti saulėje.

Jei tektų eiti į lauką, būtinai dėvėkite galvos apdangalą ir šviesius drabužius, nes vilkėdamas juodus drabužius žmogus rizikuoja perkaisti.

Puikus pirkinys bus apsauginis kremas nuo saulės, nes jis padės išsaugoti odą nuo neigiamo ilgo buvimo saulėje poveikio.

Per karščius labai svarbu gerti vandens. Tačiau pasirodo, kad būtina naudoti ne įprastą, o mineralinį.

Gydytojai teigia, kad kartu su skysčiu iš mūsų organizmo gaunamos druskos.

Grynas vanduo dideliais kiekiais ne visada naudingas mūsų sveikatai. Juk pagrindinė organizmo gynyba karštyje yra prakaito išsiskyrimas.

Su juo netenkame druskų, kurias turime papildyti. Dėl to, kad karštyje geriame tik gryną vandenį (ne mineralinį), gali pasireikšti hiponatremija ir sumažėti kraujospūdis, kuris pasireiškia ištikus šilumos smūgiui arba saulės smūgiui.

Esant 30 laipsnių karščiui gydytojai pataria išgerti ne mažiau kaip 2-2,5 l vandens, o net ir išgyvenus aukštą oro temperatūrą padės atvėsinti dušas.

Ko nereikėtų daryti per karščius

Jei ilsitės prie vandens telkinio ir jau sunkiai toleruojate aukštą temperatūrą, neturėtumėte iš karto nerti stačia galva į šaltą vandenį.

Tai pablogins jūsų būklę dėl staigaus temperatūrų skirtumo.

Geriau negerkite alkoholinių gėrimų, nes tada negalėsite tinkamai įvertinti savo savijautos ir patirsite šilumos smūgį.

Geriau atsisakyti sporto dienos metu, treniruotes ar pasivaikščiojimus geriau atidėti ankstyvam laikui arba vakarui, kai temperatūra ne tokia aukšta ir saulė ne tokia aktyvi.

Taip pat svarbu tinkamai maitintis. Mitybos specialistai pataria vengti sunkaus ir riebaus maisto.

Į savo racioną įtraukite kuo daugiau žalumynų, daržovių ir vaisių.

Per karščius labai padidėja žarnyno infekcijų rizika, todėl stebėkite maisto produktų, kurie karštyje greičiau genda, galiojimo laiką, plaukite rankas.

Nereikėtų piktnaudžiauti oro kondicionieriais ar gerti ledinių gėrimų, nes tai gali paskatinti peršalimo ligų išsivystymą.

Kodėl karštis pavojingas mūsų organizmui

Jei nepaisysite gydytojų patarimų, pasekmės gali būti gana rimtos.

Specialistai teigia, kad didžiausia problema yra gauti saulės arba šilumos smūgį.

Skirtumas tas, kad saulės smūgis gaunamas būnant tiesiogiai po tiesioginiais saulės spinduliais, o šilumos smūgį galima gauti pavėsyje arba uždaroje patalpoje, kurioje karšta.

Karštį lengviau ištverti sausu oru, tačiau kai drėgmė didelė, geriausia, jei įmanoma, likti patalpose.

Ilgas buvimas lauke gali sukelti dehidrataciją, kvėpavimo takų sudirginimą, nudegimą saulėje, nuovargį ir raumenų koordinacijos sutrikimus.

Kam gresia pavojus per karščius

Pirmiausia nuo didelio karščio kenčia žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių problemų.

Gali pakilti kraujospūdis, ypač hipertenzija sergantiems žmonėms. Kitiems spaudimas gali atvirkščiai - sumažėti, nes išsiskiria daug prakaito.

Karštis nepageidautinas sergant endokrininėmis patologijomis, nes pažeidžiama vandens ir druskų pusiausvyra.

Rizikos grupėje yra kūdikiai, pagyvenę žmonės. Vaikų termoreguliacijos centras dar tinkamai neveikia, todėl jiems sunkiau kontroliuoti kūno temperatūrą.

Su neigiamomis karščio pasekmėmis susiduria piktnaudžiaujantys alkoholiu, nes alkoholiniai gėrimai taip pat blokuoja termoreguliacijos centro darbą.

Žmonėms, turintiems antsvorio, kyla daug didesnė perkaitimo rizika. Taip pat būti saulėje draudžiama tiems, kurie daug sportuoja.

Tačiau sportuoti negalima ir uždaroje patalpoje dėl uždusimo.

Ypač atsargūs karštyje turėtų būti nėščios moterys, širdies, plaučių ir inkstų ligomis sergantys žmonės.