Kaip nusiraminti, jei kamuoja nerimas?

Šis dėl susirūpinimo, įvairių dirgiklių ir baimės atsirandantis jausmas kasdien sukelia diskomfortą milijonams žmonių visame pasaulyje. Kaip nusiraminti?

„Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, – filtruoti socialiniuose tinkluose, televizijoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse prieinamą informaciją, nes per dieną gaunamas didelis jos kiekis yra kone pagrindinis dirgiklis, sukeliantis nerimą.

Pavyzdžiui, kiekvieną minutę sekdami žiniasklaidoje plačiai nušviečiamus įvykius tarsi įsiliejame į juos, o dėl to atsiranda neužtikrintumas dėl ateities ir imame nerimauti“, – pranešime žiniasklaidai sako „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis.

Vaistininkas priduria, kad svarbu ne tik apriboti gaunamos informacijos kiekį, bet pasitikrinti, kad jus pasiekiančios žinios būtų patikimos, skleidžiamos oficialių šaltinių.

Kaip nusiraminti?

Anot M. Kamandulio, jeigu patiriate daug streso ir nerimo, nusiraminti gali padėti fizinis krūvis – vaikščiojimas gryname ore, važinėjimas dviračiu, mankšta, įvairūs pratimai sporto klube, darbas sode ir t.t.

Kai esame fiziškai aktyvūs, organizmas „degina“ kortizolį – dažnai vadinamą streso hormonu – ir išskiria endorfinus, kurie padeda nuraminti nervų sistemą, pagerina savijautą ir nuotaiką.

„Nusiraminti galite namuose pasilepinę aromaterapija su įvairių aromatų (levandų, citrinžolių ar bergamočių) eteriniais aliejais. Garinant šiuos iš natūralių medžiagų pagamintus skysčius, jų molekulės per uoslę patenka į žmogaus organizmą, taip sumažindamos juntamą nerimą, nuramina protą ir ramybės neduodančias mintis, atpalaiduoja kūną.

Be to, savijautą pagerina namuose cirkuliuojantis gaivus oras, todėl rekomenduojama 2-3 kartus per dieną gerai išvėdinti patalpas“, – pasakoja vaistininkas.

Padėti gali ir vaistiniai preparatai

M. Kamandulis sako, kad vaistinė turi itin platų asortimentą nereceptinių, iš žolelių pagamintų preparatų ar vaistų, kurie gali padėti sumažinti ir įveikti jaučiamą nerimą.

Be to, yra įvairių jų formų (arbatos, geriamieji lašai, tabletės, kapsulės, kramtomos pastilės), todėl kiekvienas gali pasirinkti tą, kuri tenkina asmeninius poreikius.

„Dažniausiai vaistinių preparatų pagrindinė sudedamoji dalis yra valerijonas, tačiau gali būti ir kitos žolelės – sukatžolė, melisa, ramunėlės, liepžiedžiai, apyniai ar pipirmėtė.

Nebūtina vartoti visų žolelių vienu metu, galite rinktis tokius preparatus, kurių sudėtyje yra kombinuojamos kelios iš jų. Padėti gali ir B grupės vitaminai ar adaptogenai.

Taip pat iš kiaulpienės, rausvažiedės ežiuolės, ženšenio, eleuterokoko, alavijo ar kitų žolelių pagaminti preparatai, kurie stiprina centrinę nervų sistemą ir gerina savijautą“, – pataria vaistininkas.

Anot M. Kamandulio, labai svarbu pabrėžti tai, kad reikia šiuos nereceptinius preparatus vartoti tinkamai – taip, kaip ant pakuotės yra nurodęs gamintojas, nes kitu atveju gali kilti įvairūs negalavimai.

Pavyzdžiui, jeigu suvartojate per didelius kiekius valerijono, jis ima veikti ne raminančiai, o stimuliuojančiai. Jei padauginate pipirmėčių ir apynių, gali varginti padidėjęs rūgštingumas. Be to, iš žolelių pagaminti preparatai gali sustiprinti raminamųjų, migdomųjų vaistų ar antidepresantų efektą.

Nedelskite, nes gali kilti sveikatos problemų

Pasak vaistininko, neigiamas pasekmes dėl ilgą laiką patiriamo streso jaučia visas kūnas: kenčia fizinė ir psichikos sveikata bei silpsta imunitetas.

„Dėl ilgalaikio nerimo, organizmas „įjungia“ atsako į jį mechanizmą ir ima gaminti daug kortizolio, kurio veikimas gali sukelti neigiamas pasekmes: padidėjusį kraujo spaudimą, padažnėjusį pulsą, atsiradusius įvairius virškinimo sutrikimus, lydimus pilvo pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo ir t.t.

Be to, neigiamos emocijos susilpnina natūralią mūsų apsaugą – imuninę sistemą, tada esame labiau paveikūs įvairiems virusams ir bakterijoms, dėl ko dažniau sergame“, – aiškina M. Kamandulis.

Vaistininkas prideda, kad patiriamas nerimas didžiausią žalą sukelia žmogaus nervų sistemai, todėl gali kamuoti nemiga, padidėjęs dirglumas ir greitas nuovargis.