Ką ir kaip valgysime 2023-aisiais: 5 ryškiausios tendencijos – nuo fleksitarų iki nostalgiško maisto

2023-iaisiais pirkėjų įpročius formuos tiek noras maitintis sveikiau, tiek nostalgiški prisiminimai apie tėvų ar senelių ruoštą maistą, sako Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė ir įvardija 5 ryškiausias kulinarinį pasaulį formuosiančias tendencijas.

Fleksitarai stiprina augalinio maisto paklausą

Augalinės kilmės maisto populiarėjimas – ryškiausia pastarųjų metų tendencija maisto pramonėje. Susirūpinimas aplinkosauga, sveikata ir gyvūnų gerove skatina žmones atsisakyti mėsos visiškai ar bent iš dalies. Gausėja „lanksčiųjų vegetarų“ – fleksitarų, kurių mitybos pagrindas yra augalinis maistas, tačiau savo racioną jie kartais praturtina ir gyvūninės kilmės produktais.

„Per metus būtent veganams skirto maisto kategorija augo ryškiausiai – net 49 proc. Taip pat 13 proc. ūgtelėjo ir šaldytos veganiškos prekės, – pastebi „Maxima“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.

– Visgi toks maistas jau seniai nėra perkamas tik veganų, kadangi kai kurie produktai yra tapę ir prisiekusių mėsos gerbėjų mėgstamais pirkiniais. Tarp tokių galima paminėti augalinį pieną, kurio bumas neslūgsta jau kelerius metus. Šios alternatyvos įprastam pienui paklausa per pastaruosius dvejus metus išaugo net ketvirtadaliu, o asortimentas vis plečiasi“.

Veganiškų produktų populiarumą augina ir išaugusi augalinės kilmės patiekalų įvairovė. Jeigu prieš dešimtmetį mėsainis be mėsos dar sukeldavo juoką, dabar šios mitybos šalininkams parduotuvėse apstu pasirinkimo – siūlomi ne tik visame pasaulyje populiarūs azijietiški vegetariški produktai, bet ir veganiškos alternatyvos lietuviškai klasikai, tokiai kaip baltoji mišrainė ar „Medaus tortas“. 

Pirmenybė – natūralumui ir sveikatos stiprinimui

Pandemija ir didesnis susirūpinimas sveikata įtvirtino besikeičiančius pirkėjų įpročius: žmonės yra pradėję labiau rūpintis subalansuota mityba, vis dažniau kreipia dėmesį ne tik į skonines savybes, bet ir sudedamąsias produktų dalis.

„Sveikesnė mityba yra nuolatinė tendencija, kuri 2023 m. dar labiau stiprės. Galima drąsiai teigti, kad žmonės vis atidžiau vertins maisto produktų ingredientus ir pirmenybę teiks tiems, kurie turi mažiau cukraus, riebalų, glitimo, kurie yra mažiau apdoroti ir turi trumpesnį sąrašą priedų. Panašu, kad pirkėjų krepšeliuose vis didesnę dalį sudarys ekologiški, naudą organizmui turintys produktų.

Šį pasirinkimą lengvins ir visus metus užtikrinamas platus šviežių vaisių, daržovių, uogų pasirinkimas parduotuvių lentynose, supermaistu vadinamų produktų asortimentas ir gausi ekologiška Lietuvos ūkininkų produkcija“, – pasakoja maisto gamybos žinovė.

Ji prognozuoja, kad ieškant sveikesnių alternatyvų cukrui ir dirbtiniams saldikliams, stiprės pirkėjų susidomėjimas natūraliai saldžiais produktais, tokiais kaip medus, agavų sirupas ar datulės. Pastarosioms vis daugiau dėmesio skiria ir garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei mitybos ekspertai, kadangi datulės yra ne tik malonaus skonio, bet turi ir daug vertingų medžiagų, naudingų skaidulų bei antioksidantų.

Laiką ir pinigus taupantys pasirinkimai

Per pastaruosius dvejus metus jau paruoštų patiekalų segmentas sparčiai augo: pandemijos metu juos pirko norintys pailsėti nuo nuolatinio maisto gaminimo namuose, o karantinams pasibaigus pirkėjai suprato, kad šie patiekalai gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

„Gyvenimo ritmui grįžus į nusistovėjusias vėžes pastebime, kad žmonėms vėl ypač aktualu tapo galimybė apsipirkti ir pavalgyti greitai – jie ieško patiekalų, kurie jau paruošti valgymui arba kuriuos tereikia pašildyti. Kuris laikas stebime ir lūkesčius viršijantį pirkėjų susidomėjimą jau sufasuotais kulinarijos gaminiais, kurie padeda dar labiau sutrumpinti laiką parduotuvėje.

Kitais metais ši tendencija dar labiau stiprės, nes jau paruoštos patogios vienam ar dviem asmenims skirtos porcijos reiškia, kad nereikės nei gaišti laiko virtuvėje, nei pirkti įvairių skirtingų ingredientų vienam pavalgymui“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Paruošto maisto paklausa auga ir pirkėjams patiems įsitikinant, kad tokie patiekalai – sveiki ir kokybiški. Nors „greitas“ maistas anksčiau nebūdavo siejamas su pilnaverte mityba, dabar jis mažai kuo nusileidžia namuose gamintiems patiekalams – parduotuvių lentynose gausu salotų, lietinių, kotletų, kepsnių, apkepų ar sriubų.

Nostalgiško maisto sugrįžimas

Naujos tendencijos ne visada reiškia, kad reikia išradinėti kažką naujo. Nors lietuviai noriai eksperimentuoja ir leidžiasi kulinarinių naujovių keliu, 2023-aisiais prognozuojamas nostalgiškų patiekalų sugrįžimas – tokių, kuriuos gamino mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai, tačiau su šiuolaikiniu potėpiu.

„Tai siejasi tiek su visuomenėje įsigalėjusiu tvarumu, tiek minėtu siekiu valgyti natūraliau.

Be to, šių metų negandos priminė, kokios svarbios yra tradicijos ir mūsų kultūriniai pagrindai.

Ateinantys metai sujungs tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių: senąsias šiltus prisiminus keliančias tradicijas ir šiuolaikinį požiūrį į maistą.

Šakotis, tačiau iš grikinių miltų, tradicinė grybų užkepėlė, tačiau su Lietuvoje augintais eringi grybais“, – pavyzdžiais dalijasi B. Baratinskaitė.

Svarbu ne tik ingredientai bei skonis, bet ir įpakavimas

Pirkėjams ateinančiais metais bus svarbu, kad maistas būtų ne tik gaminamas, bet ir pakuojamas tvariai. Prie to prisideda ir vis daugiau sekėjų sulaukiantis „gyvenimo be atliekų“ (angl. „zero waste“) judėjimas.

„Vienas iš „Maximos“ strateginių tikslų – mažinti atliekų, popieriaus ir plastiko vartojimą.

To siekiame įvairiais būdais: nuolat peržiūrime asortimentą ir pirkėjams siūlome labiausiai jų pageidaujamas prekes, esame drastiškai sumažinę popieriaus vartojamą administracijoje ir santykiuose su tiekėjais, pirkėjus skatiname atsisakyti popierinių kvitų, siūlome alternatyvas plastikiniams maišeliams, o šviežius mūsų meistrų pagamintus tortus pakuojame į kartotines dėžes.

Pastarasis žingsnis sulaukia ypač daug teigiamų pirkėjų atsiliepimų, tad ir toliau ieškosime tiek aplinkai, tiek mūsų pirkėjams tinkamiausių sprendimų“, - sako „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė.